Kropivnyckis
| Kropivnyckis ukr. Кропивницький | |
|---|---|
 
| |
,_33.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis |  Kirovohrado sritis
|
| Įkūrimo data | 1754 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1784 m. |
| Meras | Andriy Raykovic |
| Gyventojų | 219 676 |
| Plotas | 93,7 km² |
| Tankumas | 2 344 žm./km² |
 Vikiteka |
Kropivnyckis |
| Kirčiavimas | Kropivnỹckis |
Kropivnyckis – miestas vidurio Ukrainoje, 250 km į pietryčius nuo Kijevo, prie Inhulo upės aukštupio; srities administracinis centras. Per Kropyvnyckį eina Charkovo–Odesos geležinkelis; plentai į Kijevą, Charkovą, Kišiniovą, Kryvyj Rihą. Išvystyta lengvoji, mašinų statymo, maisto pramonė. Apylinkėse kasamos rusvosios anglys, geležies rūda, grafitas. Galvijų veisimo, javų, kukurūzų, cukrinių runkelių, saulėgrąžų, kalendrų auginimo regiono prekybos centras.[2] Yra 2 teatrai, ir 2 kinoteatrai, Dailės muziejus.
2001 m. 85,8 % miesto gyventojų save laikė ukrainiečiais, 12 % – rusais.[3]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas yra Ukrainos centre, per jo teritoriją teka Ingulio upė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki miesto įkūrimo čia buvo Ukrainos kazokų gyvenvietės, kurios vėliau tapo miesto rajonais.[4][5]
Per savo istoriją Kropyvnickis kelis kartus keitė pavadinimą. 1752 m. sausio 11 d., įteikdama generolui majorui Jovanui Horvatui laišką apie gyvenviečių organizavimą Naujojoje Serbijoje, Rusijos imperatorė Elizaveta Petrovna įsakė jam „sukurti molinę tvirtovę ir pavadinti ją Šv. Elizavetos fortu“.[6] Pirmasis žinomas Jelysavetgrado vardo paminėjimas datuojamas 1764 m.
Sovietų ir Ukrainos karo metu (1917–1922 m.) miestas buvo kontroliuojamas Ukrainos Liaudies Respublikos. 1920 m. sovietų kariuomenė trečią kartą užėmė Elizavetgradą.[7]
1924 metais miestas Grigorijaus Zinovjevo garbei buvo pavadintas Zinovjevsku. 1934 m. gruodžio 7 d., praėjus savaitei po absoliučiai nieko bendro su miestu neturinčio Serhijaus Kirovo nužudymo, Zinovjevskas buvo pervadintas į Kirovo, o vėliau – į Kirovogradą.
Holodomoro ir sovietų represijų metu žuvo 2238 miestiečiai.[8][9]
Nuo 1941 m. rugpjūčio 5 d. iki 1944 m. sausio 8 d. miestas buvo nacių okupuotas.
Po 1991 metų kilo didelės diskusijos dėl miesto pavadinimo. Kai kas norėjo sugrąžinti Elizavetgradą, tačiau atrodė, kad nedera dar kartą priskirti Ukrainos miestui Rusijos imperatorės vardą.
Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios, 2016 m. liepos 14 d., miestas pagal dekomunizacijos įstatymą buvo pervadintas rašytojo ir vieno Ukrainos teatro įkūrėjų Marko Kropyvnyckio garbei.
Rusų invazijos į Ukrainą metu miestas nukentėjo nuo Rusijos raketų ugnies ir tapo kelių tūkstančių pabėgėlių iš šalies pietryčių prieglobsčiu.[10]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Teatras -
Sinagoga -
Regiono taryba -
Miesto taryba -
Centrinė sritis -
Paminklas skirtas sovietinių represijų aukoms atminti -
Freska „Ukraina yra laisvė“ ant vieno iš gyvenamųjų namų
Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Zìrka Kìrovograd (futbolas) – nuo 2016 m. Kropivnyckio „Zirka"“.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Kropyvnyckyj. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ кількість та склад населення України
- ↑ Поселення задніпрських місць до утворення Нової Сербії в документах середини XVIII століття / А. В. Пивовар. – К.: Академперіодика, 2003. – 336 с.
- ↑ Матівос Ю. М. Місто на сивому Інгулі. – Історико-публіцистичний нарис. – Кіровоград. ТОВ «Діаграма», 2004 р. – c. 26.
- ↑ на доповіді Сената «Генваря 4 дня 1752 года подписано Ея императорского Величества рукою тако: быть по сему, а данную генерал майору Глебову инструкцию велено оной крепости учинить наперед план и для рассмотрения прислать в военную коллегию». Центральний державний військово-історичний архів Росії Ф.349, інв.№ 9, спр.1445, стор.2-4
- ↑ Сергій Шевченко, Єлисаветградськими волами за українським паровозом, Вечірня газета, 7 травня 1993 р.
- ↑ Загальноукраїнський том Національної книги пам’яті жертв Голодомору 1932–1933 років в Україні.
- ↑ Національна книга пам’яті жертв Голодомору 1932–1933 років в Україні. Кіровоградська область.
- ↑ ОКУПАНТИ ВГАТИЛИ РАКЕТАМИ ПО КРОПИВНИЦЬКОМУ: 8 ЛЮДЕЙ ТРАВМОВАНІ, ОДНА – ЗАГИНУЛА
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tinklalapis apie miestą Archyvuota kopija 2008-10-22 iš Wayback Machine projekto. (ukr.)
| ||||||||||||||||||||
