Tikrinti atskirus pakeitimus

[ 0 => '{{reikšmės}}', 1 => '[[Vaizdas:VISTA_views_the_Trifid_Nebula_and_reveals_hidden_variable_stars.jpg|thumb|220px|right|Nuotraukoje matyti [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktikos]] centrinės dalies žvaigždės, o į dešinę nuo centro matomas [[Trilypis ūkas]]<ref>eso.org / [https://www.eso.org/public/images/eso1504a/ VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars]</ref>]]', 2 => '[[Vaizdas:Sun_diagram.svg|thumb|220px|right|'''[[Saulė]]s, kuri yra [[geltonoji nykštukė]] žvaigždė, sandara''': 1. [[Žvaigždės branduolys|branduolys]], 2. [[spindulinė zona]], 3. [[konvekcinė zona]], 4. [[fotosfera]], 5. [[chromosfera]], 6. [[Saulės vainikas]], 7. [[Saulės dėmė]]s, 8. [[Granulės (žvaigždė)|granulės]], 9. [[protuberantas]]]]', 3 => '[[Vaizdas:Ngc1999.jpg|thumb|220px|Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre)]]', 4 => '[[Vaizdas:Kos - Sonnenuntergang bei Marmari1.jpg|thumb|right|220px|Artimiausia Žemei žvaigždė yra [[Saulė]]]]', 5 => ''''Žvaigždė''' – didelės masės [[Dujos|dujų]] ir [[Plazma|plazmos]] spinduliuojantis [[kosminis kūnas]]. Žvaigždes tyrinėja žvaigždžių [[astronomija]] ir [[astrofizika]].', 6 => '', 7 => 'Žvaigždės matomos kaip taškeliai [[Naktis|nakties]] danguje. Artimiausia mūsų planetai [[Saulė]] yra išimtis: ji yra taip arti [[Žemė]]s, kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos šviesą. Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių. ', 8 => '', 9 => 'Anot Deivido Kornreicho (''David A. Kornreich''), jeigu visatoje yra apie 10 trilijonų [[Galaktika|galaktikų]], tad šį skaičių padauginus iš maždaug 100 mlrd. žvaigždžių, esančių [[Paukščių takas|Paukščių tako]] galaktikoje - gaunamas išties įspūdingas skaičius: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 žvaigždžių, arba "1" su "24" nuliais (1 [[kvadrilijonas]] europietiškoje sistemoje arba 1 [[septiljonas]] amerikietiškoje skaičiavimo sistemoje). Kornreichas pabrėžė, kad šis skaičius greičiausiai yra gerokai per mažas, nes detalesnis visatos tyrimas parodys dar daugiau galaktikų, o tuo būdų vadinasi ir padidės apskaičiuotų žvaigždžių kiekis.<ref name="space.com">space.com / [https://www.space.com/26078-how-many-stars-are-there.html How many stars are in the universe?]; By Elizabeth Howell , Ailsa Harvey | published February 11, 2022</ref>', 10 => '', 11 => '[[Saulė]] – tipiška G spektrinės klasės žvaigždė. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra [[Proxima Centauri]], nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.', 12 => '', 13 => 'Pagal dydį žvaigždės labai įvairios – nuo nedidelių neutroninių žvaigždžių (faktiškai mirusių žvaigždžių), ne didesnių nei miestas, iki superdidelių, tokių kaip [[Stephenson 2-18]] žvaigždė, kurią patalpinus į [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] centrą, jos [[fotosfera]] apimtų [[Saturnas|Saturno]] orbitą, o į ją tilptų 10 milijardų mūsų [[Saulė|Saulių]].', 14 => '', 15 => 'Daug žvaigždžių gravitaciškai yra susijusios su kitomis žvaigždėmis ir sudaro dvinares žvaigždes.', 16 => '', 17 => 'Daugelio žvaigždžių amžius – nuo 1 iki 10 milijardų metų. Kai kurių žvaigždžių amžius siekia 13,799 (± 0,021) milijardus metų, t. y. numanomą [[Visata|Visatos]] amžių. Seniausai užfiksuota žvaigždė — [[HD 140283]] (neoficialus pavadinimas − [[Metušelachas|Metušelacho]] žvaigždė), numanoma, yra 14,46 ± 0,8 mlrd. metų amžiaus.<ref name=Bond-140283 /> Priimta, kad šis skaičius neprieštarauja Visatos amžiui dėl gan didelės paklaidos.<ref name=Bond-140283>', 18 => '{{cite journal', 19 => ' |title=HD 140283: A Star in the Solar Neighborhood that Formed Shortly After the Big Bang', 20 => ' |date=2013', 21 => ' |author1=H. E. Bond |author2=E. P. Nelan |author3=D. A. VandenBerg |author4=G. H. Schaefer |author5=D. Harmer', 22 => ' |doi=10.1088/2041-8205/765/1/L12', 23 => ' |journal=[[The Astrophysical Journal Letters]]', 24 => ' |volume=765 |pages=L12 |issue=1', 25 => ' |arxiv=1302.3180', 26 => ' |bibcode=2013ApJ...765L..12B', 27 => '|s2cid=119247629', 28 => ' }}</ref><ref name="Planck 2015">{{cite journal', 29 => ' |author=Planck Collaboration', 30 => ' |year=2016', 31 => ' |title=Planck 2015 results. XIII. Cosmological parameters (Žr. 4-ą lentelę 31 psl.)', 32 => ' |arxiv=1502.01589', 33 => '|bibcode = 2016A&A...594A..13P', 34 => ' |doi=10.1051/0004-6361/201525830', 35 => ' |volume=594', 36 => ' |journal=Astronomy & Astrophysics', 37 => ' |pages=A13|s2cid=119262962', 38 => ' }}</ref>', 39 => '', 40 => 'Žvaigždžių branduoliuose vyksta (arba anksčiau vyko) termobranduolinės sintezės reakcijos, dėl kurių žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spindulius (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles ir [[Neutrinas|neutrinus]].', 41 => '', 42 => '== Susidarymas ir evoliucija ==', 43 => '{{Main|Žvaigždžių evoliucija}}', 44 => '', 45 => 'Dabartiniai stebėjimai rodo, kad pirmosios žvaigždės [[Visata|Visatoje]] susiformavo iš kosminių dujų debesų praėjus maždaug 150-200 mln. metų po taip vadinamojo [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]]. Nuo tada žvaigždžių branduoliuose nuolat gaminosi sunkesni atomai, pavyzdžiui, anglies, deguonies ir geležies, kurie buvo išmetami po visą visatą per įspūdingus žvaigždžių sprogimus, vadinamus supernovomis.<ref name="home.cern">home.cern / [https://home.cern/science/physics/early-universe The early universe] | [[CERN]]</ref>', 46 => '', 47 => 'Žvaigždės susidaro [[Molekulinis debesis|molekuliniuose debesyse]], dideliuose tankesnės materijos tūriuose. Molekuliniai debesys daugiausia sudaryti iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir helio (apie 23–28 %) bei trupučio sunkesniųjų [[Cheminis elementas|elementų]].', 48 => '', 49 => 'Žvaigždei formuojantis šie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia būsena, kada besiformuojančios žvaigždės centre susidaro didelis slėgis bei aukšta temperatūra. Pasiekus minėtas sąlygas, prasideda branduolinės reakcijos, molekulinis debesis ima švytėti. Šį traukimąsi (kitaip vadinamą [[Gravitacinis kolapsas|gravitacinu kolapsu]]) gali sukelti įvairūs veiksniai: molekulinių debesų tarpusavio susidūrimai, [[Galaktika|galaktikų]] susidūrimai, artimų [[Supernova|supernovų]] sprogimai.', 50 => '', 51 => '== Žvaigždžių stebėjimo istorija ==', 52 => 'Istoriškai žvaigždės buvo reikšmingos [[civilizacija|civilizacijoms]]. Žvaigždės būdavo religinių praktikų dalimi, pagal jas orientuotasi keliaujant, pagal jų išsidėstymą skirti perėjimai iš vieno laikotarpio į kitą, sudaromas kalendorius.', 53 => '', 54 => 'Dar ankstyvieji astronomai pastebėjo skirtumą tarp „[[nejudanti žvaigždė|nejudančių žvaigždžių]]“, kurių padėtis [[dangaus skliautas|dangaus skliaute]] nekinta ir „keliaujančių žvaigždžių“ ([[planeta|planetų]]), kurių padėtis kinta dienų ar savaičių eigoje.<ref>{{cite web |date=n.d. |title=Ancient Greek Astronomy and Cosmology |url=https://www.loc.gov/collections/finding-our-place-in-the-cosmos-with-carl-sagan/articles-and-essays/modeling-the-cosmos/ancient-greek-astronomy-and-cosmology |access-date=2022-02-28 |website=Digital Collections |publisher=Kongreso biblioteka}}</ref> Daugelis senovės astronomų tikėjo, kad žvaigždės yra pritvirtintos prie dangaus skliauto ir kad jų padėtis niekuomet nesikeičia. Pagal susitarimą astronomai grupuodavo žymias žvaigždes į [[asterizmas|asterizmus]] ir [[žvaigždynas|žvaigždynus]] bei pagal juos nustatydavo planetų judėjimą bei numanomą Saulės padėtį.<ref name="forbes">{{cite book', 55 => ' | last1=Forbes | first1=George | title=History of Astronomy', 56 => ' | publisher=Watts & Co. | location=London | date=1909', 57 => ' | url=http://www.gutenberg.org/ebooks/8172', 58 => ' | isbn=978-1-153-62774-0}}</ref> Pagal Saulės judėjimą žvaigždynų (ir horizonto) atžvilgiu buvo sudaromi [[saulės kalendorius|kalendoriai]], o pagal juos būdavo nustatomi žemdirbystės ciklai.<ref>{{cite web |last=Tøndering |first=Claus |date=2008 |title=Other Ancient Calendars |url=http://webexhibits.org/calendars/calendar-ancient.html |access-date=2022-02-28 |website=Calendars Through The Ages |publisher=Webexhibits |archive-date=2019-11-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191121041104/http://www.webexhibits.org/calendars/calendar-ancient.html |url-status=dead }}</ref> [[Grigaliaus kalendorius]], šiuo metu naudojamas beveik visose šalyse, yra saulės kalendorius, paremtas Žemės judėjimu apie savo žvaigždę [[Saulė|Saulę]].', 59 => '', 60 => '== Klasifikacija ==', 61 => '{{Main|Spektrinė klasifikacija}}', 62 => '', 63 => 'Dažniausiai naudojama MK (arba Jorko) [[spektrinė klasifikacija]], įvesta apie [[1943]]-uosius metus. Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios ir žymimos raidėmis '''O''', '''B''', '''A''', '''F''', '''G''', '''K''', '''M''', kur '''O''' klasės žvaigždės karščiausios, o '''M''' – vėsiausios.', 64 => '', 65 => 'Kiekviena klasė dar suskaidyta į 10 poklasių, numeruojamų nuo '''0''' (karščiausi) iki '''9''' (šalčiausi).', 66 => '', 67 => 'Pavyzdžiui, [[Saulė]] klasifikuojama kaip '''G2V''' žvaigždė, kur '''G''' reiškia spektrinę klasę, '''2''' – poklasį, o '''V''' – šviesio klasė, rodo priklausomybę [[Pagrindinė seka|pagrindinei]] žvaigždžių sekai [[HR diagrama|HR diagramoje]].', 68 => '', 69 => '== Energijos šaltinis ==', 70 => 'Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis – [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]]. Priklausomai nuo žvaigždės sandaros ir masės, vykstančios [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos]] reakcijos skirstomos į [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] ('''pp''') ir [[CNO ciklas|CNO ciklo]] ('''anglies-azoto-deguonies''') reakcijas, kurių metu [[vandenilis]] virsta [[Helis|heliu]].', 71 => '', 72 => 'Protonų ciklo reakcijos vyksta [[Saulė]]s tipo ir mažesnėse žvaigždėse.', 73 => '', 74 => '== Taip pat skaityti ==', 75 => '* [[Sąrašas:didžiausios žinomos visatos žvaigždės|didžiausių žinomų visatos žvaigždžių sąrašas]]', 76 => '', 77 => '== Šaltiniai ==', 78 => '{{Išnašos}}', 79 => '', 80 => '== Nuorodos ==', 81 => '{{Commons|Category:Stars}}', 82 => '* [[Ryškiausios žvaigždės|Ryškiausių dangaus žvaigždžių sąrašas]]', 83 => '* [http://www.astro.lt/enciklopedija/z/zvaigzde.html Astronomijos enciklopedinis žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040524072242/http://www.astro.lt/enciklopedija/z/zvaigzde.html |date=2004-05-24 }}', 84 => '* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=16&KL_KODAS=79 Kiek danguje žvaigždžių?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222030848/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=16&KL_KODAS=79 |date=2014-02-22 }}', 85 => '', 86 => '{{SavStr}}', 87 => '{{Vikižodynas|žvaigždė|no=T}}', 88 => '', 89 => '[[Kategorija:Žvaigždės| ]]' ]