Pereiti prie turinio

Didžioji Ferma teorema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Paskutinioji Ferma teorema)
Pjeras Ferma

Paskutinė arba Didžioji Ferma teorema, kurią Pjero Ferma suformulavo 1637 m., skelbia, kad lygtis:

neturi sprendinių teigiamų sveikųjų skaičių aibėje kai n > 2.

Nėra tiksliai žinoma, ar pats Ferma turėjo šios teoremos įrodymą. Atvejį, kai n=3, įrodė Leonardas Oileris, kai n=4 – pats Ferma, n=5 – Ležandras, n=7 – Lamė, n=14 – Leženas-Dirichlė.

Teoremą bendruoju atveju, visiems n 1994 m. įrodė amerikietis Endriu Vailesas ir britas Richardas Lorencas Teiloras.[1]

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji Ferma teorema yra Pitagoro teoremos tęsinys aukštesniems laipsniams:

kai , ir yra natūralieji skaičiai, jie vadinami Pitagoro trejetais. Pavyzdžiui, ir kadangi , galima sakyti, kad yra Pitagoro trejetas. Didžioji Ferma teorema užrašoma taip:

ir teigia, jeigu yra natūralusis skaičius didesnis už 2, tada , ir visi kartu negali būti natūraliaisiais skaičiais. Pavyzdžiui, ir , kaip ir tai patvirtina.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fermat didžioji teorema(parengė Juozas Raulynaitis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-02).