Puji
| Puyi kin 愛新覺羅 | |
|---|---|
| |
| Čing dinastija | |
| Gimė | 1906 m. vasario 7 d. Pekinas |
| Mirė | 1967 m. spalio 17 d. (61 metai) Pekinas |
| Tėvas | Princas Čunas |
| Motina | Guwalgia |
| Kinijos imperatorius | |
| Ankstesnis | Zaitianas |
| Vėlesnis | - |
 Vikiteka |
Puji |
Aisinas Gioro Puji (1906 m. vasario 7 d. – 1967 m. spalio 17 d.) – dvyliktasis ir paskutinis mandžiūrų Čingų dinastijos Kinijos imperatorius.
Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Puji buvo iš Madžiūrų Aisian Goro klano, paskutinis Kinijos imperatorius tarp 1908–1924 m. (valdantis imperatorius tarp 1908–1912 m., ir nevaldantis imperatorius nuo 1912–1924 m.), jis buvo 12 Čingų dinastijos imperatorius, valdantis visą Kiniją.
Puji paveldėjo sostą po Guangsiu imperatoriaus (1875–1908), kuris buvo 1 princo Čuno ir jo žmonos, kuri buvo jauniausia našlės imperatorienės Cisi sesuo, sūnus.
Puji buvo vyriausias 2 princo Čuno (1883–1951), pirmosios jo sugulovės ledi Lingijos (1866–1925) sūnus bei imperatoriaus Guangsiu sūnėnas.
Kinijos imperatorius (1908–1924)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai imperatorius Guangsiu 1908 m. mirė, kaip spėjama jis buvo nunuodytas imperatorienės – našlės Cisi, ši sumanė į drakono sostą pasodinti nepilnametį Puji. Vos spėjus patvirtinti Puji kaip imperatorių, Cisi (1835–1908) tą pačią dieną Uždraustajame mieste mirė.
Po Cisi mirties, dvejų metų ir dešimties mėnesių Puji užėmė sostą, 1908 m. gruodį. Savo autobiografijoje jis rašė: "mane pasodino į sostą ir visa ceremonija truko labai ilgai, todėl aš ėmiau verkti, sakydamas, kad man čia nepatinka, aš noriu, namo, aš noriu namo. Visi susirinkusieji buvo šokiruoti. "
Jo tėvas princas Čunas valdė kaip regentas iki 1911 m. gruodžio 6 d., kai imperatorienė našlė Longju atsigręžė į revoliuciją. Puji privalėjo atsisakyti sosto, tačiau buvo paliktas gyventi kaip įkaitas Uždraustajame mieste. Jam buvo skirtas plotas prilygstantis Niujorko centriniam parkui. Imperatoriui buvo uždrausta palaikyti bet kokius ryšius su išoriniu pasauliu. Jis tapo įkaitu, savo paties namuose. Vienintelis dalykas, kuris jam leido plaikyti ryšius su aplinka buvo telefonas, kurį leido įsivesti valdžia ir rūmų tarnai. Pagal taisykles, visiems imperatoriams buvo draudžiama naudotis bet kokiais naujoviškais dalykais, neleista netgi dėvėti akinių. Puji buvo pirmasis, kuris liepė atvežti jam dviratį ir pirmasis, kuris pradėjo dėvėti akinius, nes jo rega buvo labai silpna. Taip pat pirmasis nebenešiojo mandžiūrų kasos ir pradėjo dėvėti europietiškus rūbus. Didžiausią įtaką imperatoriui padarė jo auklėtojas anglų džentelmenas Arčibaldas Flemingas Džonstonas, kuris buvo pakviestas į imperatoriaus rūmus kaip Anglijos ambasados protašė. A. F. Džonstonas išgyveno Uždraustajame mieste iki 1924 m.
1922 m., būdamas 16 metų, Puji vedė Van Rong (1906–1946), kuri tapo jo imperatoriene bei ledi Puren, kuri tapo jaunesniąja jo žmona. Pirmiausia imperatorius norėjo vesti trylikametę Ven Siu (1907–1950), tačiau buvo nuo to atkalbėtas, nes šioji buvusi negraži.
Puji šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Puji turėjo keletą brolių, du iš jų buvo svarbūs Kinijos istorijoje ir Čingų dinastijai:
- Pujie (1907–1994), jis turėjo antraeiles pareigas Mandžiuko viriausybėje.
- Purenas (kuris vėliau tapo Dzin Jouži) (gimė 1918 m.), jaunesnis pusiau – brolis, gimė po to, kai karališkoji šeima jau buvo praradusi savo galią valstybėje.
Puji žmonos
- Gobulo Van Rong, (婉容) (1906–1946). Ištekėjo 1922 m. už Puyi.
- Ven Siu, Šu klano imperatoriškoji sugulovė (淑妃) (1907–1950/51). Ištekėjo 1922 m., išsiskyrė in 1931 m.
- Tan Juling, Siango klano sugulovė (谭玉龄)(1920–1942). Ištekėjo 1937 m.
- Li Jučin, Fu klano sugulovė (李玉琴)((1928–2001). Ištekėjo 1943 m., išsiskyrė 1958 m.
- Li Šusian (李淑賢) (1925–1997). Ištekėjo 1962
Trumpa restauracija (1917)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1917 m. nuo liepos 1 iki liepos 12 d. generolas Žang Hunas pasodino Puji į sostą. Tuo metu revoliucionieriai metė bombas į Uždraustąjį miestą, kurios sugriovė vienus iš rūmų. Imperatoriui vėl teko atsisakyti sosto ir šį kartą jis buvo iškeldintas iš Uždraustojo miesto su visa šeima ir tarnais. Tai buvo pirmas kartas per keturius šimtus metų, kai imperatorius išėjo į miestą, nes iki tol, imperatoriai privalėjo gyventi tik rūmuose ir nesirodyti žmonėms. Buvo draudžiama net pažvelgti į imperatorių. 1924 m. Puji paliko Uždraustąjį miestą. Po kelių mėnesių jis išsiskyrė su antrąją savo žmona.
Mandžiuko valdovas (1932–1945)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1932 m. kovo 1 d. Puji buvo Japonijos įtrauktas ir tapo Mandžiuko (Madžiūrijos) valdovu. Tai buvo Japonijos valdoma marionetinė karalystė. 1934 m. Puji buvo oficialiai pripažintas Mandžiuko imperatoriumi, o jo žmona Van Rong, Mandižuko imperatoriene, bet ji mirė 1946 m. dėl nuolatinio opijaus vartojimo taip ir nesusilaukusi nuo Puji nei vieno vaiko. Nors buvo manoma, kad ji galėjo susilaukti vaiko, tik jį nužudę daktarai, kurie ją operavo. Japonijos imperatorius Hirohitas ištekino savo dukrą už Puji brolio Puje ir taip dvi dinastijos susijungė. 1945 m. Mandžiuką užkariavo TSRS. Puji buvo sučiuptas ir uždarytas į Sibiro konclagerį penkeriems metams perauklėjimui. Mandžiuko karalystė subyrėjo.
Paskutiniai metai (1945–1967)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1950 m., reikalaujant Komunistinei Kinijai, Puji buvo parduotas Mao Dzedungui ir jo valia uždarytas į lagerį, kuriame kalėjo daugelis dvaro pareigūnų. Po metų jis buvo atskirtas į vienutę. Puji prakalėjo iki 1960 m. Po to iki 1964 m. dirbo sodininku Pekino botanikos sode bei parašė atsiminimų knygą „Nuo imperatoriaus iki miestiečio“. Puji vedė dar 5 kartus. Paskutinė jo žmona hanų kilmės seselė Li Šusian (1925–1997), kuri mirė nuo plaučių vėžio. Ji buvo pirmoji kinų tautybės moteris, ištekėjusi už imperatoriaus. 1967 m. praėjus dienai po kultūrinės Revoliucijos Puji mirė. Jis palaidotas Pekino miesto kapinėse.
Filmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Li Han Hsiang 1986 m. sukurtas filmas „Degantis Drakonas“ (Hou Long) ir Bernardo Bertolučio 1987 m. filmas „Paskutinis imperatorius“ (The Last Emperor) yra apie Puji gyvenimą.