Tikrinti atskirus pakeitimus

[ 0 => '', 1 => '{{Cheminis elementas|', 2 => 'žymėjimas=Ca|Kalcis (Ca)<!-- Pavadinimas -->|', 3 => '[[Šarminių žemių metalas]]<!-- Grupė, kuriai priskiriamas elementas-->|20<!--Atominis numeris-->|', 4 => 'sidabriškai balta<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|', 5 => '40,078(4)<!-- Atominė masė (u.m)-->|', 6 => '197<!-- Atomo spindulys (pm)-->|', 7 => '589,8<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|', 8 => '&#91;Ar&#93; 4s²<!-- Elektronų konfigūracija-->|', 9 => '174<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|', 10 => '?<!-- Jono spindulys(pm)-->|', 11 => '1<!-- elektroneigiamumas pagal Polingą-->|', 12 => '?<!--Elektrodo potencialas-->|', 13 => '?<!-- Oksidacijos laipsniai-->|', 14 => '1,55<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|', 15 => '?<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|', 16 => '200<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|', 17 => '1112<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|', 18 => '8,529<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|', 19 => '1757<!-- Virimo temperatūra (K)-->|', 20 => '154,67<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|', 21 => '25,86<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|', 22 => '?<!-- Kristalinė gardelė -->|', 23 => '?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}', 24 => ''''Kalcis''' (''Calcium'', '''Ca'''), [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] II grupės [[Šarminiai metalai|šarminių žemių metalų]] pogrupio cheminis elementas. Atomų skaičius 20, [[Atominė masė|atomų masė]] 40,08. Išorinių elektronų konfigūracija 4s². [[Oksidacijos laipsnis]] junginiuose +2. Gamtinis kalcis yra 6 stabilių [[Izotopas|izotopų]] mišinys, didžiausią dalį (96,97 %) sudaro ⁴⁰Ca. Žemės plutoje kalcio yra 2,96 % (pagal masę), tai penktas pagal gausumą elementas (po [[Deguonis|deguonies]], [[Silicis|silicio]], [[Aliuminis|aliuminio]] ir [[Geležis|geležies]]). Gamtoje randamas tik mineralų pavidalu. Svarbiausias iš jų yra [[feldšpatas]] (anortitas) Ca[Al₂Si₂O₈], [[gipsas]] CaSO₄·2H₂O, [[dolomitas]] CaCO₃·MgCO₃, [[kalcitas]] CaCO₃, [[fluoritas]] CaF₂.', 25 => '', 26 => '== Bendroji charakteristika ==', 27 => '{{liepsna|vaizdas=FlammenfärbungCa.png|elemento=Kalcio}}', 28 => 'Kalcis – sidabriškai baltos spalvos metalas. Iki 300&nbsp;°C temperatūros kalcio kristalai (α modifikacija) turi kubinę centrasienę gardelę, aukštesnėje temperatūroje egzistuoja heksagoninė β modifikacija. Kalcio lydymosi temperatūra 851&nbsp;°C, virimo 1482&nbsp;°C, tankis 1540 kg/m³. Kietumas pagal Brinelį HB 20–30. Grynas kalcis plastiškas, lengvai presuojamas, [[valcavimas|valcuojamas]]. Chemiškai labai aktyvus. Oro [[deguonis]] kalcį lengvai oksiduoja, susidaro kalcio oksidas, todėl kalcis laikomas hermetiškame inde arba alyvoje. Tirpdamas [[Vanduo|vandenyje]], sudaro kalcio hidroksidą Ca(OH) ₂, reaguodamas su [[Rūgštis|rūgštimis]] (išskyrus [[azotas|azoto]]), išskiria [[vandenilis|vandenilį]]. Su [[Fluoras|fluoru]] jungiasi kambario temperatūroje, su [[Chloras|chloru]] ir [[Bromas|bromu]] – aukštesnėje negu 400&nbsp;°C temperatūroje, sudarydamas kalcio halogenidus: kalcio fluoridą CaF₂, kalcio chloridą CaCl₂ kalcio bromidą CaBr₂. Kaitinant kalcį su [[siera]], gaunamas sulfidas CaS, su [[Vandenilis|vandeniliu]] – hidridas CaH₂, su [[Azotas|azotu]] – nitridas Ca₃N₂, su [[Anglis|anglimi]] (be oro) – kalcio karbidas CaC₂. Su daugeliu metalų ([[Aliuminis|aliuminiu]], [[Auksas|auksu]], [[Litis|ličiu]], [[Magnis|magniu]], [[Sidabras|sidabru]], [[Švinas|švinu]], [[Varis|variu]]) sudaro metališkuosius junginius. Gaunamas, elektrolizuojant kalcio chlorido lydalą arba kaitinant CaO ir aliuminį vakuume 1200&nbsp;°C temperatūroje: 6CaO H- 2Al→3CaO · Al₂O₃ + 3Ca.', 29 => '', 30 => '== Panaudojimas ==', 31 => '[[Vaizdas:Calcium chloride.jpg|thumb|right|Kalcio chloridas]]', 32 => 'Kalciu metalotermijoje redukuojami metalai ([[Uranas (chemija)|uranas]], [[toris]], [[chromas]], [[vanadis]]), iš [[Plienas|plieno]] šalinamas [[deguonis]] ir [[siera]], valomi [[Nafta|naftos]] produktai, iš inertinių dujų šalinamos [[Azotas|azoto]] priemaišos. Elektrovakuuminiuose prietaisuose kalcis vartojamas kaip geteris. Kalcio dedama į anti-frikcinius lydinius. Jis vartojamas kalcio hidridui CaH₂ (sunkiai redukuojamų oksidų reduktoriui) gauti. Radioaktyviu kalcio izotopu ⁴⁵Ca tiriama medžiagų apykaita gyvuosiuose organizmuose.', 33 => '', 34 => '== Istorija ==', 35 => '[[Kalcio oksidas]] (nedegtos kalkės) buvo vartojamas jau senovėje. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos ''calx, calcis'' – [[kalkės]] (kalkių sudėtyje yra daug kalcio). Metalinį kalcį [[1808]] metais elektrolizės būdu gavo H. Deivis.', 36 => '', 37 => '== Biologinė reikšmė ==', 38 => '', 39 => '[[Vaizdas:CoquillagesFadiouth.jpg|thumb|Kriauklės didžiąja dalimi sudarytos iš kalcio]]', 40 => 'Kalcis yra būtinas organizmų gyvybinėms funkcijoms. Jo yra visuose augalų ir gyvūnų audiniuose ir skysčiuose. [[Augalai]] ima kalcį iš dirvožemio, [[gyvūnai]] ir [[žmogus]] gauna su maistu ir [[Vanduo|vandeniu]]. Žmogui yra būtinas kalcis. Rekomenduojama dienos norma priklauso nuo amžiaus. ', 41 => '{| class="wikitable"', 42 => '|-', 43 => '! Amžius', 44 => '! Kalcis (mg/dieną)', 45 => '|-', 46 => '| nuo 0 iki 6 mėnesių', 47 => '| 210', 48 => '|-', 49 => '| nuo 7 iki 12 mėnesių', 50 => '| 270', 51 => '|-', 52 => '|nuo 1 iki 3 metų', 53 => '|500', 54 => '|-', 55 => '|nuo 4 iki 8 metų', 56 => '|800', 57 => '|-', 58 => '|nuo 9 iki 18 metų', 59 => '|1300', 60 => '|-', 61 => '|nuo 19 iki 50 metų', 62 => '|1000', 63 => '|-', 64 => '|51+ metų', 65 => '|1200', 66 => '|}', 67 => '', 68 => '[[Ląstelė]]se beveik visas kalcis yra susijungęs su [[Baltymas|baltymais]], [[Nukleorūgštis|nukleino rūgštimis]], [[Fosfolipidai|fosfolipidais]], neorganiniais fosfatais, organinėmis rūgštimis. Kalcis sąlygoja ląstelės [[Membrana|membranos]] laidumą, aktyvina fermentus. Ca²⁺ jonai perduoda jaudinimą [[Raumuo|raumenims]], skatina [[Širdis|širdies]] darbą, [[Leukocitas|leukocitų]] fagocitinę funkciją, aktyvina [[Kraujas|kraujo]] apsauginius baltymus, padeda jam krešėti, kalcis yra svarbiausia gyvūnų skeleto ([[Kaulas|kaulų]], [[Koralas|koralų]], moliuskų kriauklių) dalis.', 69 => 'Žinduoliams daugiau kalcio reikia [[Nėštumas|nėštumo]], [[laktacija|laktacijos]] metu. Kalcis įsiurbiamas [[Plonoji žarna|plonosiose žarnose]] (įsiurbimą skatina [[Tulžis|tulžies]] rūgštys). Jo kiekį stuburinių gyvūnų ir žmogaus kraujyje reguliuoja [[Prieskydinė liauka|prieskydinės liaukos]] ir skydliaukės [[Hormonas|hormonai]], [[vitaminas D]]. Iš organizmo kalcis šalinamas per [[Žarnynas|žarnyną]]. Sutrikus kalcio apykaitai, gyvūnų jaunikliai ir vaikai suserga [[Rachitas|rachitu]], suaugę – [[osteomaliacija]], osteoporoze.', 70 => '', 71 => 'Kalcis sudaro 1,5–2 % žmogaus svorio, 99 % žmogaus kalcio yra jo [[dantys]]e ir [[Žmogaus organizmo kaulų sąrašas|kauluose]].', 72 => '', 73 => 'Kalcio šaltinis – [[pienas]] ir jo produktai, mineralinis vanduo, [[Riešutas|riešutai]], [[Saulėgrąža|saulėgrąžos]], [[Brokolis|brokoliai]], grūdai, [[jautiena]], [[sardinė]]s. Daugiausiai kalcio turi fermentinis [[sūris]]. ', 74 => '', 75 => 'Laisvo kalcio (Ca²⁺) koncentracija [[Ląstelė|ląstelės]] [[Citoplazma|citoplazmoje]] labai maža, daug mažesnė, nei paprastai būna už ląstelės ribų. Įvairūs ląstelės receptoriai gali atverti [[Membrana|membranoje]] esančius Ca²⁺ kanalus ir per trumpą laiką ją gerokai padidinti. Į tai reaguoja ląstelėje esantys Ca²⁺ receptoriai ([[kalmodulinas]] ir kiti). Ši sistema yra svarbi ląstelės signalinės sistemos dalis. Žemą Ca²⁺ koncentraciją palaiko Ca²⁺-[[ATFazė]], kurios darbas toks efektyvus, jog paveikus Ca²⁺ kanalus membranoje suformuojančiais junginiais dėl suaktyvėjusios šio fermento veiklos Ca²⁺ koncentracija citoplazmoje ''sumažėja''.', 76 => '', 77 => 'Pasirėmus literatūros duomenimis, numanomas ryšys tarp kalcio ir [[Fitochromas|fitochromo]] pastarojo virsmų sukeliamose augalų reakcijose (Friedman et al., 1989; Takeno, 1993; Moysset et al., 1994). Tačiau tiesiogiai stebėti raudonos bei ilgabangės raudonos šviesos sukeliamus grįžtamus kalcio koncentracijos pokyčius augalinėse ląstelėse pavyko tik palyginti neseniai (Bowler & Chua, 1994). Šiais darbais parodyta, kad ilgabangės raudonos fitochromo formos susidarymą lydi Ca²⁺ koncentracijos citozolyje padidėjimas. Patikimiausi duomenys gauti dygstančioms ''[[Onoclea sensibilis]]'' sporoms (Wayne & Helper, 1984) ir ''[[Triticum aestivum]]'' protoplastams (Schaclack, Read ir Trewavas, 1992).', 78 => '', 79 => 'Wayne ir Helper (1984) tyrė fitochromo kontroliuojamą ''Onoclea sensibilis L.'' sporų dygimo indukciją. Šioje sistemoje buvo tiesiogiai stebimas raudonos šviesos (660±10 nm) sukeliamas laisvo kalcio koncentracijos citozolyje padidėjimas nuo 0,1 mM iki 10 mM. Ilgabangė raudona šviesa (720±10 nm) panaikindavo raudonos šviesos poveikį: sporos nebedygdavo, Ca²⁺ koncentracija sumažėdavo iki pradinio lygio. Gauti įrodymai, jog raudonos šviesos poveikyje susidaranti fitochromo forma PIR aktyvuoja [[Plazminė membrana|plazmalemos]] kalcio kanalus. ', 80 => '', 81 => '== Kalcis organizme ==', 82 => '', 83 => 'Daugiausiai kalcio yra suaugusio žmogaus kauluose ir kraujo plazmoje. Maisto produktai, kuriuose yra [[oksalatas|oksalatų]] (rūgštynės, rabarbarai, špinatai), [[fosfatas|fosfatų]] ir [[fitinas|fitino]] (miltai, kruopos), trukdo organizmui pasisavinti kalcį, gali netgi susidaryti inkstų akmenys. Riebiosios rūgštys, esančios žarnyne, su kalciu taip pat sudaro netirpstančius junginius, vadinamus ''kalcio muilu'', ir tai trukdo pasisavinti kalcį.', 84 => '', 85 => 'Kalcio kiekį organizme reguliuoja [[vitaminas D]], prieskydinės ir skydinės liaukų hormonai. Jei yra kalcio trūkumas, suminkštėja kaulai, atsiranda rizika susirgti [[rachitas|rachitu]].', 86 => '', 87 => 'Kalcis mažina [[Nervų sistema|nervų sistemos]] dirglumą, reguliuoja [[kapiliaras|kapiliarų]] bei ląstelių membranų laidumą, kraujo krešėjimo procesus. Kalcio yra rupaus malimo miltuose, kopūstuose, žemuogėse, kriaušėse, slyvose, piene bei jo produktuose ir kt.', 88 => '', 89 => '{{Vikižodynas|kalcis|no=T}}', 90 => '{{Commons|Calcium|no=T}}' ]