Piktnaudžiavimų sąrašas

Protokolo įrašo 154 613 detalės

11:40, 17 gegužės 2024: 90.131.44.203 (aptarimas) sužadino piktnaudžiavimo filtrą visuotinis filtras 110, atlikdamas veiksmą "edit" puslapiui Getas. Buvo panaudotas veiksmas: Žyma; Filtro aprašymas: Adding emoji unicode characters (tikrinti)

Redagavimo pakeitimai

== Lietuva ==
== Lietuva ==


[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje]]
[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje😭]]
[[Vaizdas:Getassiauliai.jpg|thumb|300px|Šioje vietoje 1941–1945 m. buvo Šiaulių getas]]
[[Vaizdas:Getassiauliai.jpg|thumb|300px|Šioje vietoje 1941–1945 m. buvo Šiaulių getas]]


Veiksmo parametrai

KintamasisReikšmė
Naudotojo redagavimų skaičius (user_editcount)
null
Naudotojo sąskaitos vardas (user_name)
'90.131.44.203'
Laikas kada e-mail adresas buvo patvirtintas (user_emailconfirm)
null
Naudotojo paskyros amžius (user_age)
0
Grupės (imtinai), kurioms naudotojas priklauso (user_groups)
[ 0 => '*' ]
Teisės, kurias turi vartotojas (user_rights)
[ 0 => 'createaccount', 1 => 'read', 2 => 'edit', 3 => 'createpage', 4 => 'createtalk', 5 => 'writeapi', 6 => 'viewmyprivateinfo', 7 => 'editmyprivateinfo', 8 => 'editmyoptions', 9 => 'abusefilter-log-detail', 10 => 'urlshortener-create-url', 11 => 'centralauth-merge', 12 => 'abusefilter-view', 13 => 'abusefilter-log', 14 => 'vipsscaler-test' ]
Ar naudotojas redaguoja naudodamas mobilųjį įskiepį (user_mobile)
true
Visuotinės grupės, kurioms priklauso vartotojas (global_user_groups)
[]
Visuotinis naudotojo keitimų skaičius (global_user_editcount)
0
Ar naudotojas redaguoja per mobiliąją programėlę (user_app)
false
Puslapio ID (page_id)
91981
Puslapio vardų sritis (page_namespace)
0
Puslapio antraštė (be vardų srities) (page_title)
'Getas'
Pilna puslapio antraštė (page_prefixedtitle)
'Getas'
Paskutiniai dešimt vartotojų, keitusių puslapį (page_recent_contributors)
[ 0 => 'Sachol', 1 => 'InternetArchiveBot', 2 => 'Homo ergaster', 3 => '78.56.103.174', 4 => 'Lot-bot-as', 5 => 'Saulius M.', 6 => '82.140.180.70', 7 => 'Tutita2', 8 => '78.60.113.177', 9 => 'CommonsDelinker' ]
Puslapio amžius (sekundėmis) (page_age)
546389682
Veiksmas (action)
'edit'
Redagavimo pastaba (summary)
''
Time since last page edit in seconds ($1) (page_last_edit_age)
66769243
Seno turinio modelis (old_content_model)
'wikitext'
Naujo turinio modelis (new_content_model)
'wikitext'
Senasis viki teksto puslapis, prieš redagavimą (old_wikitext)
'[[Vaizdas:Ghettos Eastern Europe 1941-1942.gif|thumb|350px|Getai Rytų Europoje Antrojo pasaulinio karo metais]] '''Getas''' – atskiras ar izoliuotas [[miestas|miesto]] rajonas ar [[gyvenvietė]], kurioje atskirai leidžiama gyventi tautinėms ar kultūrinėms mažumoms. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[holokaustas|holokausto]] metu taip buvo vadinamas izoliuotas ir perimetru saugomas miesto rajonas, kuriame [[žydai]] gyvendavo iki perkėlimo į [[koncentracijos stovykla]]s. == Istorija == Pirmuosius getus XVI a. įsteigė [[Italija]], [[Ispanija]] ir [[Portugalija]], vėliau [[Vokietija]] apgyvendinti iki tol klajojusiems žydams. [[1512]]–[[1517]] m. [[Laterano V susirinkimas]] nustatė palankias žydų apsigyvenimo [[katalikai|katalikų]] miestuose sąlygas. Geto pavadinimas kilo pagal [[Venecija|Venecijos]] rajoną, kuriame [[1516]] m. apsigyveno žydų bendruomenė ({{it|ghetto nuovo}} – „Naujoji liejykla“). [[1541]] m. jame gyveno 5000 žydų. Į miesto kasą jie mokėjo kasmet po 10000 [[dukatas|dukatų]]. [[Roma|Romoje]] getas įkurtas [[1555]] m. , kai [[popiežius]] [[Paulius IV]] išleido bulę ''Cum nimis absurdam''. Vėliau žydų gyvenamieji kvartalai atsirado [[Livornas|Livorne]] ir [[Ferara|Feraroje]]. Pirmieji getai nebuvo susiję su prievarta, tiesiog žydai patys siekė kurti savo atskiras gyvenvietes, siekdami išlaikyti savo tautinį identitetą, religiją, mokyklą, amatų paslaptis. Getas turėjo ribotą autonomiją ir dažnai tvarkėsi pagal savo papročius. Bendruomenė rinko savo tarybą – kahalą, kuris leido bendruomenei privalomus įstatymus. Vėliau, žydų bendruomenėms sustiprėjus, jie pradėjo gyventi ir kituose miestų rajonuose, steigdami amatų ir paslaugų dirbtuves ar įmones. Kai kuriuose didesniuose miestuose buvo po kelis getus. [[JAV]] XIX a. pradžioje getuose apsigyveno juodaodžiai amerikiečiai, o vėliau ir [[meksikiečiai]], [[puertorikiečiai]]. Panašiomis į geto sąlygomis gyveno ir į rezervatus suvaryti [[indėnai]]. Antrojo pasaulinio karo metu [[Nacizmas|nacistai]] Vokietijoje pradėjo steigti žydų kvartalus ([[vokiečių kalba|vok.]] ''jüdische Wohnbezirke''), kuriems paskyrė neturtingiausius miestų kvartalus. Iš geto jo gyventojai galėjo eiti į darbus mieste, o kai kurie buvo įdarbinami ir prievarta, tačiau laiku turėjo grįžti namo. Pirmasis getas okupuotuose kraštuose įsteigtas [[Lenkija|Lenkijoje]] [[Petrikavas|Petrikave]] jau [[1939]] m. [[spalio 8]] d. Veikė iki [[1942]] m. [[spalio 15]]-22 d., kai 22000 kalinių buvo išvežti į [[Treblinka|Treblinkos]] koncentracijos stovyklą. == Lietuva == [[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje]] [[Vaizdas:Getassiauliai.jpg|thumb|300px|Šioje vietoje 1941–1945 m. buvo Šiaulių getas]] Lietuvoje nacistiniai getai daugelyje miestelių pradėti steigti [[1941]] m. liepą, aptvėrus žydų kompaktiškai gyvenamus rajonus ir į juos perkėlus kitų rajonų gyventojus žydus. Tačiau beveik visų mažesniųjų miestų getų gyventojai iki metų pabaigos buvo išnaikinti ir ilgainiui liko tik [[Kaunas|Kauno]], [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] getai. * '''[[Kauno getas]]''' pradėtas kurti 1941 m. [[liepos 10]] d., kai Kauno komendantas išleido įsakymą, liepiantį žydams iki [[rugpjūčio 15]] d. išsikraustyti į [[Vilijampolė|Vilijampolę]]. Iš šio geto žydai žudyti dažniausiai buvo vežami į Kauno IX fortą (nužudyta 30000) ir Kauno IV fortą (nužudyta 4000). Žydai buvo kviečiami kokiam nors darbui ar apžiūrai, ten suimami ir vežami į žudymų vietas. Didžiausios žudymo akcijos metu, 1941 m. [[spalio 29]] d. buvo nužudyta 9200 žydų, iš jų 4300 vaikų. [[1943]] m. [[rugsėjo 15]] d. getas paverstas koncentracijos stovykla, o [[1944]] m. [[liepos 19]] d. panaikintas, žydus išvežant į įvairias dirbtuves ir kitų vokiečių okupuotų valstybių koncentracijos stovyklas. * '''[[Vilniaus getas]]'''. Vilniuje nuo 1941 m. rugsėjo buvo įrengti du getai. Pirmasis – Rūdininkų, Strašiūno, Dysnos, Mėsinių gatvių rajone, kuriame buvo laikoma apie 33000 žydų, antrasis – Stiklių, Žydų, M. Antokolskio ir Gaono gatvių rajone, kur buvo laikoma apie 10000 žydų. Abiejuose getuose maistas (100 g. duonos, keli gramai kruopų ir arklienos) buvo duodamas pagal specialias korteles. ** Iš Vilniaus getų žydus veždavo žudyti į [[Paneriai|Panerius]], didžiausią žudymų vietą, kur nužudyta apie 70000 žydų. Pirmoji žudymo akcija įvyko 1941 m. [[rugsėjo 15]] d., kai buvo paskelbta, kad pirmajame gete turi gyventi tik kvalifikuoti specialistai, o antrajame – juodadarbiai darbininkai. Taip keldama žydus, policija juos suiminėjo ir gabeno į Panerius. Vėlesnėse akcijose žydus, kaip ir Kaune, kviesdavo kokiam nors darbui ar apžiūrai, suiminėdavo ir veždavo į Panerius. Po kelių tokių akcijų, 1941 m. [[spalio 28]]-30 d., antrasis getas buvo likviduotas. 1943 m. kovo mėnesį, keliant žydus iš [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Ašmena|Ašmenos]] ir kitų Rytų Lietuvos miestelių, traukiniai stojo tik Paneriuose. Tada sušaudyta apie 5000 žydų. 1943 m. [[rugsėjo 23]] d. ir pirmasis Vilniaus getas likviduotas, darbingi žydai perkelti į [[SS]] valdomas koncentracijos stovyklas. ** Oficialiai likvidavus [[Vilniaus getas|Vilniaus getą]], 1943 m. rugsėjo 23 d. – 1944 m. [[liepos 3]] d. veikė žydų darbo stovyklos Subačiaus gatvėje, prie Kailio fabriko, Antakalnyje ir Rasų gatvėje. * '''[[Šiaulių getas|Šiaulių ir Žagarės getai]]'''. Šiauliuose buvo įrengti du getai, [[Šiaulių getas]] pradėtas steigti 1941 m. liepos mėn., o [[Žagarė|Žagarės]] getas – 1941 m. [[rugpjūčio 2]] d. Šiaulių apskrities žydų perkėlimo į Šiauliuose ir Žagarėje įsteigtus getus iniciatoriai ir organizatoriai buvo Reicho komisaras Rytams Hinrich Lozė (Lohse), Reicho komisaras Lietuvai dr. Adrian von Rentelnas (Renteln) ir Generalinis komisaras Šiaulių miestui ir apygardai Hans Gevekė (Gewecke). Iš čia žydai buvo vežami žudyti į [[Kužiai|Kužius]], netoli Šiaulių, kur nužudyta apie 5000 žydų. 1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. [[liepos 15]] d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]], kur [[1945]] m. [[gegužės 2]] d. likusius gyvus žydus išlaisvino Raudonoji Armija. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350 žydų. === Getai Lietuvoje === [[Vaizdas:Zlota60 2.jpg|thumb|300px|right|[[Varšuvos getas|Varšuvos geto]] atminimo akmuo]] Miestas, geto įsteigimo ir likvidavimo datos * 1. [[Biržai]], 1941 07 26–1941 08 08 * 2. [[Butrimonys]], 1941 07 04–1941 09 09 * 3. [[Joniškis]], 1941 07–1941 08 * 4. [[Jurbarkas]], 1941 07–1941 09 * 5. [[Kaunas]], 1941 07–1944 07 * 6. [[Kėdainiai]], 1941 08 15–1941 08 28 * 7. [[Lazdijai]], 1941 08 20–1941 11 03 * 8. [[Panevėžys]], 1941 07 07–1941 08 23 * 9. [[Raseiniai]], 1941 07–1941 08 * 10. [[Šiauliai]], 1941 07–1944 07 * 11. [[Švenčionys]], 1941 07–1943 03 * 12. [[Telšiai]], 1941 09 01–1941 12 24 * 13. [[Utena]] ,1941 07 14–1941 08 29 * 14. [[Vilkaviškis]], 1941 07–1941 11 * 15. [[Vilnius]], 1941 07–1943 09 * 16. [[Žagarė]], 1941 08 02–1941 10 === Žudynių vietos === Vieta, nužudytųjų skaičius * [[Paneriai]] (prie Vilniaus) – apie 70 000, * [[Alytaus miškas|Vidzgirio miškas]] (prie Alytaus) – apie 60 000, * [[Kauno IX fortas]] – per 30 000, * [[Marijampolė]] – per 10 000, * [[Pajuostė]]s miškas (prie Panevėžio) – per 8000, * [[Švenčionėliai]] – apie 8000, * [[Pivonijos miškas]] (prie [[Ukmergė]]s) – apie 5000, * [[Kužiai]] (prie Šiaulių) – apie 5000, * [[Rašės miškas]] (netoli Ukmergės) – per 4000, * [[Kauno IV fortas]] – per 3000, * [[Mažeikiai]] – apie 4000, * [[Kauno VII fortas]] – per 3000, * [[Bajorų miškas]] (prie Rokiškio) – per 3000, * [[Vilkaviškis]] – per 3000, * [[Tauragė]] – apie 3000, * [[Krakynės miškas]] ([[Zarasų rajonas]]) – per 2500, * [[Pakamponių miškas]] (prie Biržų) – apie 2500, * [[Giraitės miškas]] – 2150, * [[Žagarė]] – per 2000, * [[Kėdainiai]] – per 2000, * [[Jurbarkas]] – 1600–1700 * [[Katkiškės miškas]] (prie Lazdijų) – per 1500, * [[Tūbinės miškas]] ([[Šilalės rajonas]]) – apie 1200, * [[Kupiškis]] – apie 1000. == Taip pat skaitykite == * [[Holokaustas Lietuvoje]] == Nuorodos == * {{Commonscat|Ghetto}} * [http://www.shoa.de/ghettos.html Žydų getai] * [http://turismo.regione.veneto.it/de/ansa/index.php?id=1642 Venecijos getas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060523204950/http://turismo.regione.veneto.it/de/ansa/index.php?id=1642 |date=2006-05-23 }} * [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217863 Lietuvos getų sąrašas] [[Kategorija:Getai|Getai]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]]'
Naujas viki teksto puslapis, po redagavimo (new_wikitext)
'[[Vaizdas:Ghettos Eastern Europe 1941-1942.gif|thumb|350px|Getai Rytų Europoje Antrojo pasaulinio karo metais]] '''Getas''' – atskiras ar izoliuotas [[miestas|miesto]] rajonas ar [[gyvenvietė]], kurioje atskirai leidžiama gyventi tautinėms ar kultūrinėms mažumoms. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[holokaustas|holokausto]] metu taip buvo vadinamas izoliuotas ir perimetru saugomas miesto rajonas, kuriame [[žydai]] gyvendavo iki perkėlimo į [[koncentracijos stovykla]]s. == Istorija == Pirmuosius getus XVI a. įsteigė [[Italija]], [[Ispanija]] ir [[Portugalija]], vėliau [[Vokietija]] apgyvendinti iki tol klajojusiems žydams. [[1512]]–[[1517]] m. [[Laterano V susirinkimas]] nustatė palankias žydų apsigyvenimo [[katalikai|katalikų]] miestuose sąlygas. Geto pavadinimas kilo pagal [[Venecija|Venecijos]] rajoną, kuriame [[1516]] m. apsigyveno žydų bendruomenė ({{it|ghetto nuovo}} – „Naujoji liejykla“). [[1541]] m. jame gyveno 5000 žydų. Į miesto kasą jie mokėjo kasmet po 10000 [[dukatas|dukatų]]. [[Roma|Romoje]] getas įkurtas [[1555]] m. , kai [[popiežius]] [[Paulius IV]] išleido bulę ''Cum nimis absurdam''. Vėliau žydų gyvenamieji kvartalai atsirado [[Livornas|Livorne]] ir [[Ferara|Feraroje]]. Pirmieji getai nebuvo susiję su prievarta, tiesiog žydai patys siekė kurti savo atskiras gyvenvietes, siekdami išlaikyti savo tautinį identitetą, religiją, mokyklą, amatų paslaptis. Getas turėjo ribotą autonomiją ir dažnai tvarkėsi pagal savo papročius. Bendruomenė rinko savo tarybą – kahalą, kuris leido bendruomenei privalomus įstatymus. Vėliau, žydų bendruomenėms sustiprėjus, jie pradėjo gyventi ir kituose miestų rajonuose, steigdami amatų ir paslaugų dirbtuves ar įmones. Kai kuriuose didesniuose miestuose buvo po kelis getus. [[JAV]] XIX a. pradžioje getuose apsigyveno juodaodžiai amerikiečiai, o vėliau ir [[meksikiečiai]], [[puertorikiečiai]]. Panašiomis į geto sąlygomis gyveno ir į rezervatus suvaryti [[indėnai]]. Antrojo pasaulinio karo metu [[Nacizmas|nacistai]] Vokietijoje pradėjo steigti žydų kvartalus ([[vokiečių kalba|vok.]] ''jüdische Wohnbezirke''), kuriems paskyrė neturtingiausius miestų kvartalus. Iš geto jo gyventojai galėjo eiti į darbus mieste, o kai kurie buvo įdarbinami ir prievarta, tačiau laiku turėjo grįžti namo. Pirmasis getas okupuotuose kraštuose įsteigtas [[Lenkija|Lenkijoje]] [[Petrikavas|Petrikave]] jau [[1939]] m. [[spalio 8]] d. Veikė iki [[1942]] m. [[spalio 15]]-22 d., kai 22000 kalinių buvo išvežti į [[Treblinka|Treblinkos]] koncentracijos stovyklą. == Lietuva == [[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje😭]] [[Vaizdas:Getassiauliai.jpg|thumb|300px|Šioje vietoje 1941–1945 m. buvo Šiaulių getas]] Lietuvoje nacistiniai getai daugelyje miestelių pradėti steigti [[1941]] m. liepą, aptvėrus žydų kompaktiškai gyvenamus rajonus ir į juos perkėlus kitų rajonų gyventojus žydus. Tačiau beveik visų mažesniųjų miestų getų gyventojai iki metų pabaigos buvo išnaikinti ir ilgainiui liko tik [[Kaunas|Kauno]], [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] getai. * '''[[Kauno getas]]''' pradėtas kurti 1941 m. [[liepos 10]] d., kai Kauno komendantas išleido įsakymą, liepiantį žydams iki [[rugpjūčio 15]] d. išsikraustyti į [[Vilijampolė|Vilijampolę]]. Iš šio geto žydai žudyti dažniausiai buvo vežami į Kauno IX fortą (nužudyta 30000) ir Kauno IV fortą (nužudyta 4000). Žydai buvo kviečiami kokiam nors darbui ar apžiūrai, ten suimami ir vežami į žudymų vietas. Didžiausios žudymo akcijos metu, 1941 m. [[spalio 29]] d. buvo nužudyta 9200 žydų, iš jų 4300 vaikų. [[1943]] m. [[rugsėjo 15]] d. getas paverstas koncentracijos stovykla, o [[1944]] m. [[liepos 19]] d. panaikintas, žydus išvežant į įvairias dirbtuves ir kitų vokiečių okupuotų valstybių koncentracijos stovyklas. * '''[[Vilniaus getas]]'''. Vilniuje nuo 1941 m. rugsėjo buvo įrengti du getai. Pirmasis – Rūdininkų, Strašiūno, Dysnos, Mėsinių gatvių rajone, kuriame buvo laikoma apie 33000 žydų, antrasis – Stiklių, Žydų, M. Antokolskio ir Gaono gatvių rajone, kur buvo laikoma apie 10000 žydų. Abiejuose getuose maistas (100 g. duonos, keli gramai kruopų ir arklienos) buvo duodamas pagal specialias korteles. ** Iš Vilniaus getų žydus veždavo žudyti į [[Paneriai|Panerius]], didžiausią žudymų vietą, kur nužudyta apie 70000 žydų. Pirmoji žudymo akcija įvyko 1941 m. [[rugsėjo 15]] d., kai buvo paskelbta, kad pirmajame gete turi gyventi tik kvalifikuoti specialistai, o antrajame – juodadarbiai darbininkai. Taip keldama žydus, policija juos suiminėjo ir gabeno į Panerius. Vėlesnėse akcijose žydus, kaip ir Kaune, kviesdavo kokiam nors darbui ar apžiūrai, suiminėdavo ir veždavo į Panerius. Po kelių tokių akcijų, 1941 m. [[spalio 28]]-30 d., antrasis getas buvo likviduotas. 1943 m. kovo mėnesį, keliant žydus iš [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Ašmena|Ašmenos]] ir kitų Rytų Lietuvos miestelių, traukiniai stojo tik Paneriuose. Tada sušaudyta apie 5000 žydų. 1943 m. [[rugsėjo 23]] d. ir pirmasis Vilniaus getas likviduotas, darbingi žydai perkelti į [[SS]] valdomas koncentracijos stovyklas. ** Oficialiai likvidavus [[Vilniaus getas|Vilniaus getą]], 1943 m. rugsėjo 23 d. – 1944 m. [[liepos 3]] d. veikė žydų darbo stovyklos Subačiaus gatvėje, prie Kailio fabriko, Antakalnyje ir Rasų gatvėje. * '''[[Šiaulių getas|Šiaulių ir Žagarės getai]]'''. Šiauliuose buvo įrengti du getai, [[Šiaulių getas]] pradėtas steigti 1941 m. liepos mėn., o [[Žagarė|Žagarės]] getas – 1941 m. [[rugpjūčio 2]] d. Šiaulių apskrities žydų perkėlimo į Šiauliuose ir Žagarėje įsteigtus getus iniciatoriai ir organizatoriai buvo Reicho komisaras Rytams Hinrich Lozė (Lohse), Reicho komisaras Lietuvai dr. Adrian von Rentelnas (Renteln) ir Generalinis komisaras Šiaulių miestui ir apygardai Hans Gevekė (Gewecke). Iš čia žydai buvo vežami žudyti į [[Kužiai|Kužius]], netoli Šiaulių, kur nužudyta apie 5000 žydų. 1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. [[liepos 15]] d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]], kur [[1945]] m. [[gegužės 2]] d. likusius gyvus žydus išlaisvino Raudonoji Armija. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350 žydų. === Getai Lietuvoje === [[Vaizdas:Zlota60 2.jpg|thumb|300px|right|[[Varšuvos getas|Varšuvos geto]] atminimo akmuo]] Miestas, geto įsteigimo ir likvidavimo datos * 1. [[Biržai]], 1941 07 26–1941 08 08 * 2. [[Butrimonys]], 1941 07 04–1941 09 09 * 3. [[Joniškis]], 1941 07–1941 08 * 4. [[Jurbarkas]], 1941 07–1941 09 * 5. [[Kaunas]], 1941 07–1944 07 * 6. [[Kėdainiai]], 1941 08 15–1941 08 28 * 7. [[Lazdijai]], 1941 08 20–1941 11 03 * 8. [[Panevėžys]], 1941 07 07–1941 08 23 * 9. [[Raseiniai]], 1941 07–1941 08 * 10. [[Šiauliai]], 1941 07–1944 07 * 11. [[Švenčionys]], 1941 07–1943 03 * 12. [[Telšiai]], 1941 09 01–1941 12 24 * 13. [[Utena]] ,1941 07 14–1941 08 29 * 14. [[Vilkaviškis]], 1941 07–1941 11 * 15. [[Vilnius]], 1941 07–1943 09 * 16. [[Žagarė]], 1941 08 02–1941 10 === Žudynių vietos === Vieta, nužudytųjų skaičius * [[Paneriai]] (prie Vilniaus) – apie 70 000, * [[Alytaus miškas|Vidzgirio miškas]] (prie Alytaus) – apie 60 000, * [[Kauno IX fortas]] – per 30 000, * [[Marijampolė]] – per 10 000, * [[Pajuostė]]s miškas (prie Panevėžio) – per 8000, * [[Švenčionėliai]] – apie 8000, * [[Pivonijos miškas]] (prie [[Ukmergė]]s) – apie 5000, * [[Kužiai]] (prie Šiaulių) – apie 5000, * [[Rašės miškas]] (netoli Ukmergės) – per 4000, * [[Kauno IV fortas]] – per 3000, * [[Mažeikiai]] – apie 4000, * [[Kauno VII fortas]] – per 3000, * [[Bajorų miškas]] (prie Rokiškio) – per 3000, * [[Vilkaviškis]] – per 3000, * [[Tauragė]] – apie 3000, * [[Krakynės miškas]] ([[Zarasų rajonas]]) – per 2500, * [[Pakamponių miškas]] (prie Biržų) – apie 2500, * [[Giraitės miškas]] – 2150, * [[Žagarė]] – per 2000, * [[Kėdainiai]] – per 2000, * [[Jurbarkas]] – 1600–1700 * [[Katkiškės miškas]] (prie Lazdijų) – per 1500, * [[Tūbinės miškas]] ([[Šilalės rajonas]]) – apie 1200, * [[Kupiškis]] – apie 1000. == Taip pat skaitykite == * [[Holokaustas Lietuvoje]] == Nuorodos == * {{Commonscat|Ghetto}} * [http://www.shoa.de/ghettos.html Žydų getai] * [http://turismo.regione.veneto.it/de/ansa/index.php?id=1642 Venecijos getas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060523204950/http://turismo.regione.veneto.it/de/ansa/index.php?id=1642 |date=2006-05-23 }} * [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217863 Lietuvos getų sąrašas] [[Kategorija:Getai|Getai]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]]'
Pakeitimo skirtumai (edit_diff)
'@@ -18,5 +18,5 @@ == Lietuva == -[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje]] +[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje😭]] [[Vaizdas:Getassiauliai.jpg|thumb|300px|Šioje vietoje 1941–1945 m. buvo Šiaulių getas]] '
Naujas puslapio dydis (new_size)
9089
Senasis puslapio dydis (old_size)
9085
Dydis pakeistas redaguojant (edit_delta)
4
Eilutės, kurios įstatytos redaguojant (added_lines)
[ 0 => '[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje😭]]' ]
Eilutės išmestos redaguojant (removed_lines)
[ 0 => '[[Vaizdas:Zemaitijos str.jpg|thumb|300px|Žemaitijos gatvė, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje]]' ]
Bet kuriuo atveju, pakeitimas buvo atliktas per tor išėjimo mazgą (tor_exit_node)
false
Pakeitimo laikas (timestamp)
'1715935209'
Viki duomenų bazės pavadinimas (wiki_name)
'ltwiki'
Viki kalbos kodas (wiki_language)
'lt'