Ministras pirmininkas
Ministras pirmininkas – ministrų kabineto vadovas, kai ministrų kabinetui nevadovauja valstybės vadovas.[1] Pavyzdžiui, taip būna parlamentinio valdymo bei pusiau prezidentinio valdymo sistemose. Įvairiose valstybėse Ministro Pirmininko pareigos gali būti vadinamos įvairiai, pvz., Premjeras, Kancleris arba Valstybės Ministras.[1]
Ministras pirmininkas nustato vyriausybės vykdomos politikos pagrindines kryptis, koordinuoja ministrų veiklą, tvirtina posėdžių darbotvarkę, sprendžia svarbiausius valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus ir kita.[2] Daugiausiai įgaliojimų ministras pirmininkas turi parlamentinės valdymo formos šalyse, kuriose jis kartu yra ir vykdomosios valdžios vadovas.[2] Mišriose (pusiau prezidentinėse) respublikose ministrui pirmininkui suteikiami nedideli įgaliojimai, nes vyriausybės vadovo funkcijas atlieka prezidentas (pvz., Prancūzijoje).[2] Absoliutinėse, dualistinėse monarchijose, prezidentinėse respublikose faktinis vyriausybės vadovas yra pats valstybės vadovas.[2]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 154 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Ministras pirmininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
