Pereiti prie turinio

Chočiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chočiai
Chočiai prie Kajamos upės, grojantys fleitomis
Chočiai prie Kajamos upės, grojantys fleitomis
Gyventojų skaičius 767
Populiacija šalyse Venesuelos vėliava Venesuela
Kalba (-os) chočių
Religijos prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės kultūriškai – panariai, pagal kilmę – galbūt piarojai, makai
Vikiteka: Chočiai

Chočiai (joti, hoti, hödï), dar vadinami čikanais, orečikanais, šikanais, varuvarais, juanais (shicana, yuana, waru-waru) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Venesueloje (Bolivaro, Amazonės valst.), į pietus nuo Orinoko vidurupio. Populiacija – apie 760 žmonių. Chočių kalba neklasifikuota, dalis šneka ispaniškai. Šiauriniai chočiai palaiko ryšius su panariais. Laikosi tradicinės tikybos.

Chočių krepšys iš oceloto kailio

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (bananai, kukurūzai ir kt.), medžiokle (su pučiamuoju vamzdžiu, ietimi), žvejyba, rankiojimu (medaus, valgomų vabzdžių, vaisių, krevečių).

Mažosios šeimos jungiasi į nepriklausomas vietines bendruomenes po 5–40 žmonių. Daiktinė kultūra panaši į panarių. Chočiai – viena labiausiai atskirtyje gyvenančių indėnų tautų. Krikščionių misionieriai jų žemėse įsikūrė tik 1969 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Хоти,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.