Gerardas Bajoras
Gerardas Bajoras (1928 m. vasario 29 d. Grubos, Panemunio valsčius – 1991 m. kovo 18 d. Vilnius) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1947 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą (VU). Pašauktas į karinę tarnybą Leningrado karinėje jūrų akademijoje įgijo lakų – dažų inžinieriaus specialybę. 1960–1961 m. stažavosi ir skaitė paskaitas Leuna Mesburgo (VDR) aukštojoje chemijos mokykloje [1]. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado tarybos technologijos instituto aspirantūroje, apgynė disertaciją „Poliamidų modifikavimas nesočiaisiais aldehidais“, chemijos mokslų kandidatas. 1967–1968 m. stažavosi Tokijo universitete.[2] 1987 m. chemijos mokslų daktaras.
1954 m. TSRS karinio jūrų laivyno inžinierius chemikas Vladivostoke. 1957 m. demobilizuotas, dirbo projektavimo-konstravimo biure Vilniuje. Nuo 1958 m.[1] VU dėstytojas. 1961 m. SSKP narys.[1] 1961 m. VU vyr. dėstytojas, 1969 m. docentas,[1] 1990 m. profesorius. 1967–1977 m., 1988–1991 m. Polimerų katedros vedėjas, 1987–1991 m. Chemijos fakulteto dekanas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė vandenyje tirpstančių polimerų sintezę, kai kurių monomerų radikalinę polimerizaciją, sintetinių dervų modifikavimą. Paskelbė apie 170 mokslinių darbų, 19 išradimų ir 4 mokymo priemonių bendraautoris [3].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Gerardas Bajoras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 166
- ↑ R. Makuška. Profesorius Gerardas Bajoras[neveikianti nuoroda]
- ↑ Gerardas Bajoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 460 psl.