Grundy NewBrain

Grundy NewBrain

Tipas	asmeninis kompiuteris
Išleidimo data	1983 m.
Nutraukimo data	1984 m. – 1985 m.
Procesorius	Zilog Z80 A, 4 MHz
Operatyvioji atmintis	32KB (iki 2MB)
Operacinė sistema	NewBrain BASIC, CP/M

GBS Newbrain AD su prancūziška klaviatūra

Grundy NewBrain buvo asmeninis kompiuteris, pardavinėtas XX amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje Grundy Business Systems Ltd ir vėliau Tradecom kompanijos.

Projekto pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NewBrain projektas prasidėjo 1978 metais, kada Sinclair Radionics pradėjo projektinį darbą su dizaineriu Mike Wakefield ir programų inžinieriumi Basil Smith. Projekto tikslas buvo sukurti konkurencingą produktą Apple kompanijos kompiuteriui. Tačiau šis tikslas sunkiai atitiko Klaivo Sinklerio poziciją kurti nebrangius, plačiai visuomenei skirtus produktus. Kai jam tapo akivaizdu, kad NewBrain negalės būti parduodamas už mažesnę nei £100 kainą, jis nukreipė savo mintis į Sinclair ZX80 projektą, kuris buvo kuriamas jo kitos kompanijos – Science of Cambridge.

National Enterprise Board organizacija, kuriai priklausė Sinclair Radionics dalis, perkėlė NewBrain projektą į jai priklausančią Newbury Laboratories.

NewBrain ir BBC micro projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 pradžioje, BBC Further Education departamentas sugalvojo kompiuterinio raštingumo programą, daugiausia po BBC dokumentinio filmo The Mighty Micro, kuriame Jungtinės Karalystės „Nacionalinė Fizikos Laboratorijos“ profesorius Christopher Evans numatė artėjančią mikrokompiuterių revoliuciją. Šis filmas buvo tiek įtakingas, kad įvairūs klausimai šia tema pasiekė ir parlamentą. BBC Engineering buvo duotas nurodymas apibrėžti specifikacijas šiam tikslui pasiekti.

Dėl kilusių klausimų parlamente JK Pramonės departamentas (angl. Department of Industry arba (DoI)) susidomėjo šia programa, tuo tarpu BBC Enterprises matė galimybę parduoti visą kompiuterių seriją.

Galiausiai, dėl dalinio spaudimo iš DoI pasirinkti britų sistemą, BBC pasirinko NewBrain. BBC specifikacijos buvo aprašytos pagal NewBrain specifikacijas, tikriausiai tikintis, kad Newbury Laboratories paduos paraišką ir laimės. Tačiau taip neįvyko. Nors NewBrain buvo aktyviai vystomas Newbury laboratorijose, greitai tapo aišku, kad Newbury negalės jo pagaminti. Newbury nepateikė paraiškos ir atidarė vartus kitoms kompanijoms.

BBC programa, kuri iš pradžių buvo suplanuota vykdyti 1981 metų rudenį, buvo perkelta į 1982 metų pavasarį. Po to, kai apie pasikeitusius planus sužinojo Chris Curry ir Klaivas Sinkleris, BBC leido kitoms kompanijoms pateikti savo pasiūlymus. Chris Curry, apsilankęs BBC, įtikino juos pakeisti specifikacijas taip, kad Acorn Computers galėtų pateikti savo projektą. BBC galiausiai pasirinko jų kompiuterį.

Po šio BBC sprendimo, British Technology Group (kuri pakeitė NEB), pardavė galutinį kompiuterio dizainą ir produkciją Grundy kompanijai. Grundy ieškojo galimybės patekti į asmeninių kompiuterių verslą.

Modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo išleisti du kompiuterio modeliai. „A“ modelis atvaizduodavo vaizdą į televizorių arba monitorių. Tuo tarpu „AD“ modelis dar turėjo vienos linijos, 16 simbolių ekraną ant paties kompiuterio. Dėl to, kad programuotojai negalėjo sužinoti, kuris iš modelių naudojamas, šis ekranėlis buvo beveik kuriozas, nors ir leido atlikti operacijas be televizoriaus ar monitoriaus – VF ekranas reaguodavo į kursoriaus mygtukų paspaudimus ir jame vaizdas pasislinkdavo. Buvo išleistas dar vienas papildomas modelis, tačiau jis buvo skirtas farmacijos šakai ir neturėjo galimybės išvesti vaizdą į ekraną, išskyrus VF ekraną, ir niekada nebuvo plačiai diskutuotas.

Buvo išleistas ir papildomas blokas, suteikęs papildomos operatyviosios atminties, formaliai iki 2 MB, ir praplėtimo jungčių, bet įrenginys buvo nestabilus.

Vėliau buvo prieinama ir CP/M 2.2 operacinė sistema.

Komercinis panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grundy nepavyko tinkamai susidoroti su NewBrain konstrukcija ir gamyba. Korpuso spalvos (kreminė ir ruda) buvo pasirinktos pagal nutylėjimą tokios, kokiomis jas gamino korpusų gamintojas. Ketintos naudoti oranžinė ir ruda spalvos niekada oficialiai nebuvo suderintos. Monochrominio kompiuterio kaina (apie 250 svarų sterlingų 1983 metais) buvo aukšta palyginus su spalvotu ir dvigubai pigesniu ZX Spectrum. Kompiuteris buvo gaminamas iš daugybės atskirų logikos komponentų tuo tarpu kai konkurentai naudojo logikos masyvus, kurie gerokai sumažindavo komponentų skaičių. Dėl šios priežasties NewBrain gamyba ir surinkimas buvo brangūs.

Reklama buvo skurdi, o programinė įranga prastos kokybės. Didžioji dalis programinės įrangos buvo parašyta primityviu BASIC kodu, kai konkurentų sistemose buvo siūlomos programos, parašytos mašininiu kodu, dėl to, jų pasiūlymai būdavo mažesni ir greitesni. NewBrain „optimizacija“ buvo tokia, kad BASIC kodas buvo saugomas du kartus: vieną kartą prasminių elementų schema, kitą kartą „p - kodu“ (p - code) – efektyviai steku paremta Forth tipo schema, skirta greitesniam ROM paprogramių kvietimui interpretatoriuje. Tačiau, ši savybė sulėtindavo dideles programas dėl p - kodo sugeneravimo, įvykdymo ir pašalinimo laiko sąnaudų ir papildomo atminties naudojimo p - kodui saugoti.

Programinės įrangos aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Programinė įranga buvo neįprasta. Visos įvedimo/išvedimo operacijos buvo srautinės ir ortogonalios: bet kuris įrenginys galėjo būti pakeistas alternatyviu, nors žinyne buvo perspėjama, kad įrenginiai turi būti pasirenkami atsargiai. Vaizdo išvestį buvo galima nusiųsti į klaviatūrą, nors tokiu atveju nebūtų jokio išvedimo, galima buvo paprašyti įvedimo iš spausdintuvo, nors ir šiuo atveju nelabai kas atsitiktų. Šis požiūris palengvino programų kūrimą, kurios galėjo apsikeisti išvesties ir įvesties informacija, ateinančia iš ekrano, klaviatūros ar juostos.

Grafinis vaizdas buvo atskirtas nuo tekstinio vaizdo ir buvo atidaromas atskiru srautu, kuris dalinosi erdve su tekstiniu vaizdu. Grafinės komandos buvo paremtos „vėžlio grafikos“ raktažodžiais ir suteikė lanksčią paišymo sistemą. Paskutinės dvi NewBrain ROM versijos pridėjo naujų grafikos komandų (ROM 1.9 pridėjo dvi, ROM 2.0 dar šiek tiek daugiau). Tačiau, siekiant išlaikyti suderinamumą, mažai programinės įrangos naudojo šias papildomas komandas. Buvo ženklų, rodančių, kad Grundy planavo pasiūlyti ROM 2.0 esamiems vartotojams, tačiau kompanija maždaug tuo momentu nustojo egzistavusi.

BASIC buvo aprašoma kaip praplėsta ANSI BASIC versija, bet, iš tikrųjų, ji buvo praplėsta sumažintos ANSI minimal BASIC versija. Pagrindinis apribojimas buvo toks, kad kintamųjų vardai galėjo susidėti tik iš vienos raidės arba iš vienos raidės ir po jo sekančiu skaičiumi. Taip pat nebuvo jokių procedūrų, tik klasikinės GOTO ir GOSUB.

Grundy siūlė Software Technical Manual (programinės įrangos techninę dokumentaciją), kuri tebuvo niekada nepristatyto asemblerio dokumentacija. Iš jos vartotojai galėjo sužinoti įvairias paprogrames, kurias buvo galima iškviesti iš ROM, bet ji neaprašė atminties nustatymo ar kvietimo parametrų. Šis praleista dalis vėliau buvo aprašyta vienos iš vartotojų grupių, bet iki to laiko Grundy kompanija žlugo ir buvo parduota Tradecom kompanijai.

Grundy pavėlavo ir su įvairiais aparatinės įrangos ir programiniais praplėtimais, kurie galėjo padėti NewBrain kompiuteriui išlikti konkurencingu: floppy diskelių valdiklis buvo išleistas per vėlai, praplėtimo modulis (su papildoma operatyviąja atmintimi) taip pat, dalis aparatinės įrangos neveikė, pažadėta programinė įranga (Pascal, Comal, skrydžio simuliatorius) niekada nebuvo išleista; kalbos apie modelį su spalvų palaikymu niekada nevirto realybe. Dar Newbury 1981 metais žadėjo išleisti nešiojamą kompiuterio variantą, bet šios versijos plėtojimas buvo sustabdytas. Planuotas akumuliatorių rinkinys tegalėjo palaikyti kompiuterio darbą apie 30 minučių, todėl Grundy nematė komercinės prasmės tokiam papildymui išleisti.

Pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradecom nupirko Grundy Business Systems kompaniją 1983 metais, siekdama įvykdyti kontraktą kompiuterių tiekimui Nyderlandų mokyklose ir mokymo centruose. Nors Tradecom tvirtino, kad ji pastūmės NewBrain projektą į priekį, tęsdama jos tobulinimą ir užtikrindama jos ateitį, tačiau realybėje mažai kas buvo įgyvendinta. NewBrain greitai nublanko ir nebuvo daugiau pagaminta nė vieno naujo kompiuterio. Tradecom kompanija tiekė NewBrain kompiuterius tik iš užsilikusių atsargų. Pranešimu spaudai buvo paskelbta apie naują gamyklą Indijoje, skirtą aprūpinti NewBrain kompiuteriais Europos ir Indijos rinką, bet niekas nebuvo įgyvendinta.

Kas išliko[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja keletas NewBrain vartotojų grupių. Olandų NewBrain vartotojų grupės tinklalapyje yra įvairių publikacijų pdf formatu. Jame taip pat galima rasti daugumą šiam kompiuteriui skirtų programų, kurias galima paleisti ir sukurtame NewBrain emuliatoriuje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]