Ifigenija
Autorius Anzelmas Feurbachas
Ifigenija (sen. gr. Ἰφιγένεια) – graikų mitologijos veikėja, achajų vado Trojos kare Agamemnono ir Klitemnestros duktė, Elektros, Chrisotemidės ir Oresto sesuo.[1]
Agamemnonas buvo supykdęs deivę Artemidę ir negalėjo iš Aulidės išplaukti į karą su Troja. Pranašui Kalchantui patarus Agamemnonas sutiko paaukoti dukterį Artemidei, kad ši pasiųstų palankius vėjus ir achajų laivai galėtų išplaukti. Aukojimo metu Artemidė pakeitė Ifigeniją stirna, ją pačią nugabeno į Tauridę ir paskyrė savo šventyklos žyne. Ten ją surado brolis Orestas su draugu Piladu; visi trys grįžo į Graikiją.[2]
Manoma, kad mitas labai senas, atspindi senovės paprotį aukoti dievams žmones, o merginos pakeitimas elne sugalvotas vėliau, kai tokių aukojimų atsisakyta. Ifigenijos nugabenimas į Tauridę taip pat naujas mito bruožas, iš tų laikų, kai graikai jau pažino Juodąją jūrą.[2] Mitą apie Ifigenijos aukojimą pirmasis aprašė graikų poetas Hesiodas.[3]
Antikos dramaturgai Aischilas, Euripidas, Sofoklis ir vėlesnių epochų rašytojai Žanas Rasinas, Johanas Volfgangas Gėtė naudojo šį mitą savo kūrinių siužetams.[3]