Kęstutis Andziulis (1929)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kęstutis Andziulis
Gimė 1929 m. gegužės 24 d.
Laikiškiai, Kauno apskritis
Mirė 2007 m. gegužės 8 d. (77 metai)
Kaunas
Veikla futbolo teisėjas, žurnalistas

Kęstutis Andziulis (g. 1929 m. gegužės 24 d. Laikiškiai, Kauno apskritis – 2007 m. gegužės 8 d. Kaunas) – Lietuvos tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, žurnalistas. K. Andziulio brolis Vytautas Andziulis – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, spaustuvininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19371942 m. mokėsi Kauno Petrašiūnų pradinėje mokykloje, 19421944 m. Kauno jėzuitų gimnazijoje, 19451949 m. Kauno finansiniame technikume, 19491951 m. Kauno trenerių mokykloje, 19521957 m. studijavo Leningrado P. F. Lesgafto kūno kultūros instituto Neakivaizdiniame skyriuje Kaune, įgijo trenerio-dėstytojo specialybę.

19401951 m. Kauno 4-osios septynmetės mokyklos kūno kultūros mokytojas, 19511953 m. Kauno 15-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas, 19531954 m. dienraščio „Kauno tiesa“ kultūros ir sporto skyriaus korespondentas, 19541989 m. dienraščio „Kauno tiesa“ Sporto ir informacijos skyriaus vedėjas. [1]

Kauno miesto ir apskrities futbolo federacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

1965 m. – pirmasis tarptautinės kategorijos (FIFA) futbolo teisėjas Lietuvoje. 9 kartus buvo įtrauktas į geriausių SSRS teisėjų dešimtuką, 22 kartus – į geriausių Lietuvos futbolo teisėjų dešimtuką. Kurį laiką buvo Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos pirmininkas, Kauno futbolo federacijos pirmininko pavaduotojas. Du kartus teisėjavo SSRS taurės finalų (1961 m., 1965 m.) rungtynėms, taip pat svarbioms varžyboms Švedijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje. 7 kartus buvo paskirtas „Tiesos“ taurės (vėliau – Lietuvos futbolo taurė) finalinių varžybų arbitru.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sporto taisyklės ir sportinės aistros, su A. Šociku. 1964 m.
  • Futbolo teisėjas, 1976 m.
  • Su kamuoliu ir švilpuku, 1986 m., 1990 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]