Kekinis šakočius
| Ramaria botrytis | |||
|---|---|---|---|
 Kekinis šakočius (Ramaria botrytis) | |||
| Mokslinė klasifikacija | |||
 Index Fungorum
| |||
| Binomas | |||
| Ramaria botrytis (Pers.) Ricken, 1918 | |||
| Sinonimai | |||
|
Kekinis šakočius (Ramaria botrytis) – kuokinių šeimai priklausantis valgomas grybas, turintis geras savybes. Dar vadinamas naktižiebiu, kekiniu žagarūnu. Lietuvoje retas. Rastas Pakruojo ir Vilniaus rajonuose. Dažnesnis yra Žaliųjų ežerų apylinkėse.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaisiakūnis 6-15 cm aukščio, 5 –20 cm skersmens, bemaž apvalus, kurį sudaro daugybė tamprių mėsingų, korališkai išsišakojusių šakelių, kurios išauga iš labai trumpo, kone gumbiškai storo, į apačią smailėjančio kelmo. Stambesnės šakos nešvariai balsvos arba šviesiai geltonos. Smulkesnės rožinio atspalvio, viršūnės bukos, rausvai rožinės, senesni vaisiakūniai išblunka ir būna beveik balti. Kotas trumpas, storas, balsvas arba rausvas. Trama balsva, trapi, malonaus silpno vaisių kvapo, skonis švelnus, vėliau kartokas. Sporos šviesiai gelsvos, smulkiai karpotos, 8-12x4-5 μm.
Spalvos kaita: stambesnės šakos iš pradžių balkšvos, vėliau įgauna ochros geltonumo atspalvį. Stambių šakų galuose esančios smailios šakelės būna vyno raudonumo arba ryškiai rausvos spalvos. Kelmas gali būti balto arba gelsvo atspalvio.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis grybas dažniausiai aptinkamas lapuočių miškuose, ypač mišriuose po ąžuolais. Jis yra retas grybas, todėl saugotinas.
Panašios rūšys: Ramaria pallida, kuris sukelia vėmimą ir viduriavimą.
Įspėjimas ! Valgomi tik jauni; šakų galiukus reikia pašalinti, nes jie būna kartūs, ypač senų grybų. Kad būtumėte tikri, jog grybas nebekartus, visuomet gerai pavirinkite.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (182 psl.) ISBN 9955-573-65-1
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
