Laima Liuda Gėgžnaitė
| Laima Liuda Gėgžnaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. sausio 14 d. Šėta, Kėdainių apskritis |
| Mirė | 2020 m. rugpjūčio 27 d. (90 metų) Vilnius |
| Vaikai | Gytis |
| Veikla | dėstytoja |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas |
| Išsilavinimas | fizikos mokslų daktarė docentė |
| Alma mater | 1956 m. Kauno politechnikos universitetas |
Laima Liuda Gėgžnaitė (1930 m. sausio 14 d. Šėtoje, Kėdainių apskrityje – 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje) – Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
L. L. Gėgžnaitė gimė 1930 m. sausio 14 d. Šėtoje, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Vyties Kryžiaus ordininko, pedagogo Jurgio ir Marijos Gėgžnų šeimoje. Jos tėvas Jurgis Gėgžna 1925–1929 (1930?)[1] m. dirbo Šėtos pradinės mokyklos vedėju, o nuo 1931 m. sausio 1 d. eidamas Krekenavos pradinės mokyklos vedėjo pareigas pradėjo naujos mokyklos statybą Šeduvos gatvėje, kuri buvo atidaryta 1933 m. spalio mėn. Šiuo metu pastate įsikūrę slaugos namai ir ligoninė, kur ant pastato yra atminimo lenta mokyklos statytojui J. Gėgžnai.
Baigusi Krekenavos pradžios mokyklą Laima Gėgžnaitė mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje (1949 m. pervadinta 2-ja vidurine mokykla), ją baigusi įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, kur jai dėstė prof. P. Brazdžiūnas, A. Jucys, doc. H. Jonaitis ir kt. 1953 m. ji studijavo Kauno politechnikos instituto aspirantūroje, kurią baigusi 1956 m. pradėjo darbą VU eksperimentinės fizikos katedroje asistentės pareigose, kartu antraeilėse pareigose dėstydama specialiuosius fizikos dalykus VVPI. Čia ji įsijungė į kristalofosforų tyrimų laboratorijos veiklą, ir 1973 m. VU Fizikos fakulteto Mokslo taryboje apgynė kandidatinę disertaciją „Cinko sulfido kristalofosforų elektroliuminescencijos kai kurie efektai“ (Vad. doc. P. Pipinys), kuri 1993 m. buvo nostrifikuota kaip Lietuvos Respublikos fizikos mokslų daktaro disertacija. 1978 m. jai buvo suteiktas docentės pedagoginis vardas.
Su bendraautoriais įvairiuose Lietuvos ir užsienio prestižiniuose fizikos žurnaluose ji paskelbė 17 mokslo straipsnių, skaitė pranešimus nacionalinėse ir užsienio valstybių fizikų konferencijose.
Palaidota Krekenavos kapinėse.[2][1]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1980 m. apdovanota Aukštojo mokslo ministro prof. H. Zabulio garbės raštu.
- 1993 m. apdovanota LR Kultūros ir švietimo ministro D. Trinkūno padėkos raštu.