Lietuvos egzarchatas
Lietuvos egzarchatas arba Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje – bažnytinė provincija, priklausanti visuotinio patriarchato jurisdikcijai ir apimanti Lietuvos valstybės teritoriją.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XIV iki XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikščionys ortodoksai (stačiatikiai) priklausė Visuotinio patriarchato Kijevo metropolijai. 1686 m. per simoniją visuotinis patriarchas Dionizas IV (vėliau atskirtas nuo Bažnyčios) išleido sinodo raštą, kuriuo suteikė Maskvos patriarchui teisę įšventinti Kijevo metropolitą, išrinktą jo vyskupijos dvasininkų ir tikinčiųjų. Ilgainiui įvyko Kijevo metropolijos inkorporavimas į Maskvos patriarchatą ir Lietuvoje palaipsniui nebeliko Visuotiniam patriarchatui pavaldžių vyskupijų ar parapijų.
1839 m. Rusijos imperijoje buvo įkurta Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Lietuvos vyskupija. 1924-1939 m. Vilniaus krašto stačiatikiai buvo Lenkijos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje, o 1939 m., po sovietų okupacijos, buvo vėl perduoti Rusijos Bažnyčios Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos valdžion. Iki 2022 m. ši vyskupija buvo vienintele krikščionių ortodoksų (stačiatikių) struktūra Lietuvoje.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Maskvos patriarchas Kirilas pašalino iš kunigų luomo penkis kunigus, kurie pareiškė nepritarimą jo pozicijai karo atžvilgiu. Jie, pasinaudodami apeliacijos teise, kreipėsi į visuotinį patriarchatą, kuris juos išteisino ir 2023 m. vasario mėn. grąžino į kunigų luomą.[1] 2023 metų kovą Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi patriarchas Baltramiejus.[2] Jo metu patriarchas susitiko su penkiais atstatytais kunigais[3] ir pasirašė sutartį su Lietuvos vyriausybe, numatančią sukurti bažnytinę visuotinio patriarchato jurisdikciją šalyje.[4]
Lietuvos egzarchu buvo paskirtas Estijos Apaštališkosios Ortodoksų Bažnyčios kunigas Justinas Kivilo,[5] kuris 2024 m. sausio 6 d., Epifanijos dieną, Vilniuje šventė pirmąją dieviškąją liturgiją.[6]
Egzarchatas kuriamas ir apima dešimt parapijų, veikiančių lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų kalbomis.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Το Οικουμενικό Πατριαρχείο περί της εκκλήτου προσφυγής κληρικών από την Λιθουανία που είχαν καθαιρεθεί από το Πατριαρχείο Μόσχας“. Ορθοδοξία News Agency. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „Οικουμενικό Πατριαρχείο: Ένα βήμα πιο κοντά στην ίδρυση Εξαρχίας στη Λιθουανία (φωτ.)“. Μακεδονία. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „Οικ. Πατριάρχης: Συνάντησε τους πέντε ιερείς που είχαν καθαιρεθεί από τον Πατριάρχη Μόσχας“. Πρακτορείο εκκλησιαστικών ειδήσεων Δόγμα. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „Στη Λιθουανία μεταφέρεται η σύγκρουση Πατριαρχείου Μόσχας και Οικουμενικού Πατριαρχείου“. Παραπολιτικά. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „Estonian priest Justinus Kiviloo to lead new Orthodox Church exarchate in Lithuania“ (anglų). The Baltic Times. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ 6,0 6,1 Фролова, Наталья. „Экзарх Константинопольского патриарха в Литве: мы открыты для тех, кто хочет молиться в мире с совестью“ (rusų). Delfi. Nuoroda tikrinta 12 Ιανουαρίου 2024.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba)