Mykolas Balinskis
| Mykolas Balinskis | |
|---|---|
| |
| Balinskiai | |
| Gimė | 1794 m. rugpjūčio 14 d. Ciarespolis netoli Polocko |
| Mirė | 1864 m. sausio 3 d. (69 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Jašiūnai |
| Tėvas | Ignotas Balinskis |
| Sutuoktinis (-ė) | Zofija Sniadecka |
| Vaikai | Jonas Balinskis |
 Vikiteka |
Mykolas Balinskis |
| Parašas | |
| |
Mykolas Balinskis (lenk. Michał Baliński, 1794 m. rugpjūčio 14 d. Ciarespolis netoli Polocko – 1864 m. sausio 3 d. Vilnius) – lenkų kalba rašęs istorikas, publicistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1818 m. baigė Vilniaus universitetą. Su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 1816–1822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“. Priklausė Šubravcų draugijai, bendradarbiavo (slapyvardis Auszławis, Usztaritois, Mokitinis ir kt.) jos laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Daug straipsnių iš Lietuvos istorijos išspausdino Vilniaus žurnale „Wizerunki I Rozstrząsania Naukowe“. [1] 1820 m. vedė VU profesoriaus A. Sniadeckio dukterį Zofiją.
Dalyvavo 1831 m. sukilime, buvo suimtas. 1832–1847 m. gyveno Varšuvoje, po to Jašiūnuose (čia palaidotas). Su kitais 1841 m. įsteigė žurnalą „Biblioteka Warszawska“, kuriame paskelbė vertingų Lietuvos istorijos šaltinių. Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas, Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys.
Veikaluose gausu vertingos faktografinės medžiagos. Parengė Jano (7 t. 1837–1839 m.) ir Andriaus (6 t. 1840–1841 m.) Sniadeckių raštus.[2]
Jo vardu pavadinta Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinė mokykla.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus miesto istorija (Historya miasta Wilna) 2 t. 1836–1837 m., perleista 2007, Mintis
- Užrašai apie karalienę Barborą (Pamiętniki o królowej Barbarze) 2 t. 1837–1840 m.
- Senovės Lenkija (Starożytna Polska , su T. Lipinskiu, 3 t. 1843–1846 m.; 2 pataisytas ir papildytas leidimas 4 t. 1885–1886 m.; (t. 4 skirtas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bei Lietuvos istorijai)
- Senoji Vilniaus akademija (Dawna Akademja Wileńska), 1862 m. 2 t. 1864–1865 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- R. Naruniec. Michał Baliński jako mecenas polsko-litewskich więzi kulturowych, Warszawa, 1995 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 50 psl.
- ↑ Vytautas Merkys. Mykolas Balinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 501 psl.