Pereiti prie turinio

Serafimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
XIV amžiaus rankraštis, Serafai supantys Viešpaties sostą, Petites Heures de Jean de Berry

Žydų mitologijoje serafai [hebr. seraphim (dgs.), "degantis"/"gyvatė"] – dangiškosios būtybės, krikščioniškoje angelologijoje užimančios aukščiausiąją, o judaizme – penktąją vietą angelų hierarchijoje. Šios būtybės turi šešis sparnus – dviem jie dengia savo veidus, dviem – kojas ir dviem jos plasnoja ore. Serafai vaizduojami kaip liepsnojančios būtybės, kurios skraido aplink Dievo sostą kartodami: "Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats" (Iz 6:3).

Minimi Biblijoje Iz 6:1 ir Apr 4:6