Taškas (skyrybos ženklas)
Skyrybos ženklai |
---|
apostrofas ( ' ) ( ’ ) |
Tipografiniai ženklai |
ampersandas ( & ) |
Taškas – skyryboje neutralus sakiniams skirti vartojamas ženklas.[1]
Naudojimas lietuvių kalboje[1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1. Taškas dedamas tiesioginio sakinio gale.
- „Brėško. Kas valandą tamsiau darėsi. Dvejetas mažučių vaikų, prisikišusių prie apšalusio langelio, žiūri į taką, ar neužjuoduos motulė grįždama.“ – Lazdynų Pelėda „Motulė paviliojo“
2. Taškas dedamas po neryškios skatinamosios reikšmės sakinio, pasakomo ramiu balsu.
- Nesirūpink, brolužėli, parvedęs vargo mergelę.
- Sėskis pusryčių nespoksojęs. – Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“
- Eitum jau gulti, seneli.
3. Taškas dedamas po prijungiamojo sakinio, kurio pagrindinis dėmuo yra teigimo reikšmės, o šalutinis dėmuo – netiesioginis klausimas.
- Visi sušoko klausti, kas atsitiko.
- Tėvas žino, į kurį lauką reikia sėti.
- Dabar jis galvoja, kas čia bus.