Pereiti prie turinio

Čičimekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos priešistorė
Ikiklasikinis laikotarpis:
Olmekai, Kapača
Klasikinis laikotarpis:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai, Meskala
Poklasikinis laikotarpis:
Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksika, Centrinė Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė

Čičimekai (nah. chīchīmēcah) – pusiau klajokliškų genčių grupė, gyvenusi šiaurinėje Meksikoje ir pietų JAV (vadinamoje Aridoamerikoje). Gausiausiai čičimekų apgyvendinta teritorija Meksikos plokščiakalnyje vadinta La Gran Čičimeka. Ispanai šį terminą naudojo kaip atitikmenį barbarams. Dabar čičimekais tebevadinama viena Meksikos tautų – chonai (Chichimeca Jonaz).

Pavadinimas „čičimekai“ kilo iš nahuatlių žodžio Chīchīmēcah, reiškiančio „Čičimano (t. y. pieno žemės) gyventojai“. Actekai šiuo žodžiu įvardino savo priešistorę, kuomet jie gyveno klajokliškai, ir naudojo šį žodį kaip antonimą žodžiui Toltecatl („kultūros žmonės“).

Ispanams užkariavus Actekų imperiją ir sukūrus Naujosios Ispanijos koloniją, prasidėjo kolonizacija šiaurės kryptimi. Tačiau ten konkistadorai susidūrė su nuožmiu įvairių klajokliškų pusdykumių tautų pasipriešinimu. Tas tautas ispanai įvardino čičimekais, o mūšiai su šiomis tautomis XVI a. pab. pavadinti čičimekų karu. Mažai žinoma apie šias tautas, pavadintas čičimekais, nes didelė dalis jų buvo išnaikinta ar asimiliavosi prieš jas aprašant. Tarp čičimekų tautų įvardinti gvačičiliai, kakskanai, sakatekai, tekueksiai, gvamariai, opatai ir kt. Dalis čičimekų tautų išliko iki šių dienų: otomiai, čičimekai chonai, korai, uičoliai, pamiai, jakiai, majai (joremiai), oodhamai, tepehuanai.

Čičimekus minimi nuo 1526 m. Ernano Korteso. Jis mini, kad čičimekai nėra tokie civilizuoti kaip actekai, bet tinkami darbui kasyklose. Konkistadoras Nunjas de Gusmanas išsiųstas užkariauti jų žemes ir pririnkti vergų, bet indėnai sukilo į Mikstono sukilimą ir atrėmė ispanų antpuolį. XVI a. čičimekus pavergti bandė Gonsalas de las Kasas. Jis rašė, kad šie indėnai vaikšto nuogi, tik su keliaraiščiais, dažo savo kūną, valgo tik sumedžiotą maistą, šaknis ir uogas. 1590 m. pranciškonas Alonsas Ponsė rašė, kad čičimekai neturi religijos, nes jie nesimeldžia net stabams. Bernardinas de Sahagunas išskyrė, kad otomiai išmano žemdirbystę, gyvena bendruomenėmis ir garbina mėnulį. Daugelyje kitų aprašymų čičimekai taip pat įvardinami kaip barbarai. Tik XIX a. atsirado tikslesnių ir neutralesnių šių tautų aprašymų.

Po čičimekų užkariavimo XVIII a., daugelis šių tautų asimiliavosi ir metizavosi.