Mungo žmogus

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Mungo Žmogus, taip pat žinomas kaip Lake Mungo 3 (Mungo ežero 3), buvo pirmykštis Australijos žemyno gyventojas, kuris, manoma, gyveno prieš 40 tūkst. metų, Pleistoceno laikotarpiu. Jo palaikai 1974 m. buvo aptikti prie Mungo ežero Naujajame Pietų Velse ir laikomi seniausiais anatominiu požiūriu šiuolaikinio žmogaus palaikais, rastais Australijoje, nors dėl tikslaus amžiaus tebesiginčijama. Nesenos^[kada?] Mungo Žmogaus mitochondrijų DNR analizės rezultatai prieštarauja žmogaus evoliucijos vienos kilmės hipotezei, teigiančiai, kad žmogaus evoliucija prasidėjo išimtinai Afrikoje.

Mungo Žmogus buvo aptiktas 1974 m. vasario 26 d., pajudinus smėlio kopas prie sauso Mungo ežero. Kūnas buvo apibarstytas raudona ochra^[1] (anksčiausias sudėtingų laidojimo ritualų įrodymas, ypatingai reikšmingas Australijos aborigenams, kadangi iki tol kai kurios tradicijos buvo laikomos egzistavusios nuo vėlesnio laikotarpio).

Žmogaus griaučiai rasti prastai išsilaikę, su trūkstamomis didelėmis kaukolės dalimis bei pažeistu daugumos galūnių kaulų paviršiumi. Kai kurių antropologų manymu, tiksliai nustatyti lytį gali nepavykti, nors paprastai kalbama kaip apie vyrišką lytį. Mungo Žmogus buvo palaidotas gulintis ant nugaros, ant slėpsnos sunertomis rankomis. Remiantis osteoartrito, dantų susidėvėjimo požymiais, sprendžiama, kad Mungo Žmogus mirė būdamas gana senas. Vertinant pagal galūnių kaulų ilgį, žmogaus ūgis buvo apytiksliai 170 cm.

1995 m. Australijos Nacionalinio Universiteto studento pradėto Mungo Žmogaus kaulų mitochondrijų DNR tyrimo rezultatai parodė, kad genetiniu požiūriu jis skiriasi nuo šiuolaikinių žmonių (nėra kilęs nuo mitochondrinės Ievos, vadinamojo paskutinio bendro žmonių protėvio), ir jo mitochondrinė linija išnykusi.^{[reikalingas šaltinis]}