Mykolas Miežinis
| Mykolas Miežinis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1827 m. spalio 11 d. Vaitiekūnai, Grinkiškio valsčius |
| Mirė | 1888 m. lapkričio 24 d. (61 metai) Švėkšna |
| Palaidotas (-a) | Švėkšnos kapinės |
| Veikla | kalbininkas, kunigas |
Mykolas Miežinis (1827 m. spalio 11 d. Vaitiekūnai, Grinkiškio valsčius – 1888 m. lapkričio 24 d. Švėkšna) – Lietuvos kalbininkas, kunigas. Palaidotas Švėkšnos kapinėse.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją. 1850 m. įšventintas kunigu. 1854–1866 m. kunigavo Latvijoje, 1870–1888 m. – Lietuvoje. Dėl liberalių pažiūrų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Bendradarbiavo „Aušroje“. Pritarė 1863 m. sukilimui, buvo caro valdžios sekamas ir tardomas. Caro administracijos reikalavimu 3 metus kalintas Raseinių vienuolyne. Čia parengė trumpą „Lietuviszką gramatiką“ (1886 m.) ir apie 15 000 žodžių „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszką žodyną“ (1894 m.) – vertingas lietuvių leksikografijos paminklas. Jo darbus recenzavo Jonas Jablonskis. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Mykolas Miežinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 35 psl.