Paniajaus ežerai
Paniajaus ežerai (indonez. Danau-danau Paniai) arba Viselio ežerai (ol. Wisselmeren) – trijų ežerų santalka Naujosios Gvinėjos salos vakaruose, Indonezijoje, Centrinės Papua provincijoje. Telkšo Sudirmano kalnuose, maždaug 1750 m aukštyje.[1]
Sudaro trys ežerai:
- didžiausias, Paniajaus ežeras – plotas 154 km², gylis iki 44 m;[2] 3°54′ p. pl. 136°19′ r. ilg. / 3.900°š. pl. 136.317°r. ilg.
- Tagės ežeras; 3°57′ p. pl. 136°15′ r. ilg. / 3.950°š. pl. 136.250°r. ilg.
- Tigio ežeras. 4°02′ p. pl. 136°13′ r. ilg. / 4.033°š. pl. 136.217°r. ilg.
Ežerai susidarė dėl tektoninės nuošliaužos, užtvenkusios Arabu upę.[1]
Ežeryno pakrantės tankiai gyvenamos; nors čia žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų, matyt, gausiau gyventi pradėta XVI a., įveisus batatus. Pagrindinė tauta – kapaukai.[1] Prie Paniajaus ežero įsikūrusi provincijos sostinė – Enarotalis.
Nors Paniajaus ežerai dideli, tačiau europiečiams liko nežinomi iki pat 1937 m., kai šią vietovę atrado olandų pilotas Fricas Julijus Viselis (Frits Julius Wissel).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Wissel Lakes. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Yogi, Naftali; et al. (2010). „A Pristine High-Elevated Ancient Lake Complex, Lake Paniai, Papua, Indonesia“.