Pasąmonė
Pasąmonė – nevisiškai įsisąmonintos būsenos, užgniaužtos mintys, jausmai, emocijos, veikiantys sąmonę ir elgesį. Pagal psichoanalizės ir analitinės psichologijos teoriją taikoma psichoterapijos praktikoje.[1][2][3][4]
Antikos laikais pasąmonės procesų gyvavimo idėją iškėlė filosofas Platonas. Naują susidomėjimą pasąmone sukėlė austrų psichiatro Zigmundo Froido ir jo sekėjų darbai. Z. Froidui įtaką padarė Prancūzų neurologo Jean-Martin Charcot trauminių sutrikimų tyrimai su kuriuo jis kartu dirbo vienoje Paryžiaus ligoninėje. Taip pat jis buvo paveiktas prancūzų psichoterapeuto Pierre Janet dinaminės psichiatrijos idėjų.[5] Jo kūriniai buvo pagrindiniai šaltiniai ne tik Z. Froido, bet ir austrų psichiatro Alfredo Adlerio ir šveicarų psichiatro Karlo Jungo veikalams. Z. Froidas manė jog, giliausias psichikos sluoksnis, kuriame glūdi primityvūs instinktai, emocijos, socialiai nepriimtinos idėjos, siekiai, trauminiai prisiminimai, patekę per sąmonę ir įsitvirtinę pasąmonėje. Anot jo, pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose. A. Adleris manė, kad ankstyvosios vaikystės situacijos nesąmoningai veikia suaugusio žmogaus gyvenimo stilių. K. Jungas praplėtė Z. Froido psichoanalitinį požiūrį įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Jis teigė, kad asmeninę pasąmonę sudaro kompleksai, o kolektyvinė pasąmonė nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo.[3]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ Pasąmonė. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
- ↑ 3,0 3,1 Pasąmonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ „Unconscious“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ Brown, P.; Macmillan, M. B.; Meares, R.; Van der Hart, O. (1996-08). „Janet and Freud: revealing the roots of dynamic psychiatry“. The Australian and New Zealand Journal of Psychiatry. 30 (4): 480–489, discussion 489–491. doi:10.3109/00048679609065021. ISSN 0004-8674. PMID 8887698.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)