Pereiti prie turinio

Piritojus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Piritojus (Peiritojus) graikų mitologijoje - lapitų karalius, Iksiono sūnus ir Tesėjo bendražygis[1].

Lapitai gentis buvo įsikūrusi Šiaurinėje Graikijoje. Pagal kai kuriuos autorius Dzeuso (pagal dauguma autorių Iksiono ir Dios sūnus)[2], Hipodamijos (Buto duktė) vyras. Į vestuves svečiai atėję kentaurai nusigėrė ir mėgino prievartauti nuotaką ir kitus vestuvių dalyvius, dėl to kilo mūšis tarp lapitų ir kentaurų (mėgstama graikų meno tema).[1]

Literatūra

  1. 1,0 1,1 Pirithous. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
  2. http://www.theoi.com/Olympios/ZeusFamily.html#Lapithai